orgãninė siñtezė, organinių junginių gavimas iš kitų junginių (elementų) laboratorijoje ir pramonėje. Reikiami junginiai sintetinami iš turimų (pradinių) junginių. Sintetinant sudėtingos sandaros junginius planuojamos kelios sintezės pakopos, kiekvienoje kurių numatomas reikiamo junginio molekulės vieno arba dviejų ryšių (fragmentų) susidarymas arba pasiruošimas tokiems ryšiams susidaryti. Parenkami optimalūs žinomi arba sukuriami nauji sintezės metodai bei junginiai, turintys sintonus – molekulių fragmentus, tinkamus kitų reikiamų fragmentų sintezei. Sudėtingos sandaros organinių junginių mažų kiekių gamyba vadinama tiksliąja organine sinteze, didelių kiekių – pagrindine organine sinteze. Šiuolaikinėje organinėje sintezėje naudojama mikrobangų spinduliuotė, molekulėms konstruoti – kompiuteriai, kombinatorinės sintezės metodai. Organine sinteze gaunamos praktikai svarbios medžiagos: vaistai, dažikliai, maisto priedai ir konservantai, kvapiosios, konstrukcinės medžiagos, tirpikliai, plastikai, kaučiukas, ja naudojamasi perdirbant naftą, akmens anglis, medieną.
Nuorodos
Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
| Autorius (-iai) | |
| Redaktorius (-iai) | |
| Publikuota | |
| Redaguota |