organiniai junginiai

orgãniniai junginia, cheminiai junginiai, kurių molekulės pagrindas yra anglies ir vandenilio atomai; molekulės skeletas dažniausiai yra chemiškai susijungusių anglies atomų grandinė. Pagal grandinės arba žiedo tipą skirstomi į aciklinius (molekulė linijinė: alifatiniai junginiai), aliciklinius junginius (sudaryti iš vieno ar kelių nearomatinių žiedų, arba ciklų), aromatinius junginius (molekulę sudaro 1 arba keli benzeno žiedai) ir heterociklinius junginius (žiede, be anglies, yra kitų elementų atomų). Aromatiniai ir heterocikliniai organiniai junginiai vadinami cikliniais junginiais. Didžiausios organinių junginių klasės: angliavandeniliai, angliavandeniai, karboksirūgštys ir jų dariniai (amidai, esteriai, nitrilai), hidroksijunginiai ir jų analogai (alkoholiai, fenoliai, naftoliai, tioliai), metalų organiniai junginiai. Jei organinio junginio molekulėje yra kelios vienodos funkcinės grupės, jie vadinami polifunkciniais, jei skirtingos – heterofunkciniais. Pagal cheminio ryšio tarp anglies atomų pobūdį organiniai junginiai skirstomi į sočiuosius (anglies atomai susijungę viengubaisiais ryšiais) ir nesočiuosius (anglies atomai susijungę daugiagubaisiais ryšiais). Daugeliui organinių junginių būdinga izomerija (izomerai). Organiniai junginiai, sudaryti iš makromolekulių, vadinami polimerais. Daug organinių junginių yra gamtoje (sudaro organinių medžiagų pagrindą), jie svarbūs organizmų gyvybinei veiklai, pvz., baltymai, angliavandeniai, riebalai, hormonai, fermentai, vitaminai.