organizãcija (pranc. organisation < gr. organizō – sutvarkau, surengiu), žmonių kolektyvas, susibūręs ar suformuotas kokiems nors bendriems tikslams, bendrai veiklai ar darbui. Organizacija (įmonė, įstaiga, institucija, susivienijimas, asociacija, bendrija, politinė partija, religinė bendruomenė ir kita) turi materialinius, finansinius, informacinius, žmogiškuosius ir kitus išteklius, vidinę struktūrą, pagrįstą darbo pasidalijimu, jos narių veikla koordinuojama. Skiriamos viešosios ir privačiosios, paprastos ir sudėtingos, formaliosios organizacijos ir neformaliosios organizacijos. Įregistruota įstatymų nustatyta tvarka organizacija dažniausiai tampa juridiniu asmeniu, turi nuosavą turtą ir valdymo institucijas. Ypatingos organizacijos yra valstybė, slaptosios draugijos (neturi valstybinės registracijos ir veikia savireguliacijos pagrindu), nusikalstamos bendrijos (veikia nelegaliai, veikla priešinga įstatymams).
301