oribatidinės erkės

oribatdinės érkės (Oribatida), nariuotakojų (Arthropoda) tipo, chelicerinių (Chelicerata) potipio, voragyvių (Arachnida) klasės bestuburių gyvūnų būrys. Daugiau kaip 7000 rūšių (Lietuvoje apie 320). Oribatidinės erkės aptinkama beveik visuose dirvožemiuose, randama ant medžių kamienų ir lajose, pūvančiose organinėse medžiagose, paukščių plunksnose, namų dulkėse, ežerų priekrantėse, jūrų litoralėse, upių, kanalų pakraščiuose. Oribatidinių erkių kūnas nuo 0,15 mm iki 2,5 mm ilgio, dažniausiai apvalus. Turi 4 poras kojų. Daugelis oribatidinių erkių deda kiaušinius, tačiau kai kurios yra gyvavedės. Dalis dauginasi partenogenetiškai. Oribatidinės erkės svarbios dirvodarai. Dažniausios rūšys Oppiella nova, Tectocepheus velatus. Daugiausia oribatidinių erkių rūšių randama Baltijos jūros gintare.

1792

-erkės