orientãcija (lot. oriens, kilm. orientis – rytai), tiesės arba uždarosios kreivės krypties apibendrinimas. Klasikiniu atveju orientacija – pasirinkimas klasės, kuriai priklauso skirtingos, bet tam tikru būdu susijusios, koordinačių sistemos. Tokią orientaciją apibrėžia koordinačių sistema pagal klasę, kuriai ji priklauso. Pvz., baigtinės dimensijos vektorinių erdvių orientaciją apibrėžia pasirinkimas iš dviejų klasių, kurias sudaro tos erdvės bazės. Dvi bazės priklauso tai pačiai klasei, jei vienintelė jas siejanti neišsigimusi tiesinė transformacija turi teigiamą determinantą; priešingu atveju dvi bazės priklauso skirtingoms klasėms. Vienai iš dviejų klasių priskiriant reikšmę +1, kitai – –1, vektorinė erdvė su baze tampa teigiamai orientuota, jei jos bazė priklauso klasei +1, ir neigiamai orientuota, jei jos bazė priklauso klasei –1.
1751