ornitochòrija (ornito… + gr. chōreō – plintu), augalų plitimo būdas, kai jų vaisius, sėklas ar kitas diasporas platina paukščiai. Ornitochorija yra savitas zoochorijos tipas. Tokie augalai, kuriuos platina paukščiai, paplitę visame pasaulyje, bet jų didžiausia įvairovė yra atogrąžose ir paatogrąžiuose. Dauguma augalų, kuriems būdinga ornitochorija, turi sultingus ar miltingus, dažnai spalvingus (raudonus, violetinius, oranžinius, geltonus), rečiau juodus ar baltus vaisius arba sėklas su sultingu apysėkliu. Tokių augalų nesunokę vaisiai būna žalios spalvos, kieti, nemalonaus skonio arba nuodingi, sunokę tampa spalvingi, minkšti, saldūs, nenuodingi. Paukščiai, lesdami vaisius, sėklas išmėto iš karto ir sulesa tik minkštimą (pvz., karvelinių, strazdinių, ūsapaukštinių ir kitų šeimų paukščiai), sulesa visą vaisių, kietas sėklas atryja (pvz., tukaninių, ragasnapinių ir kitų šeimų paukščiai) arba jos nesuvirškintos ir nepažeistos pasišalina su išmatomis. Nemaža dalis tokiu būdu platinamų augalų sėklų prisitaikiusios, kad paukščiai jų nesuvirškintų – turi kietą luobelę arba labai storą gleivių sluoksnį (pvz., amalinių, lorantinių ir kt. šeimų augalai). Kai kurie paukščiai (pvz., kėkštai, riešutinės) augalų vaisius (ąžuolų giles, lazdynų riešutus, pušų sėklas) renka atsargoms žiemai, išslapsto ir dalies jų nesuranda. Rečiau paukščiai išplatina prie ornitochorijos specialiai neprisitaikiusių augalų sėklas ar vegetatyvinio dauginimosi organus, pvz., prie vandens paukščių kojų prilipusias smulkias vandens pakrančių augalų sėklas, žiemojančius vandens augalų pumpurus ar vegetatyvines (pvz., plūdenų, maurių, volfijų) dalis. Lietuvoje yra apie 50 rūšių augalų, kurie prisitaikę, kad jų sėklas išplatintų paukščiai (pvz., šermukšniai, ievos, putinai, gudobelės, mėlynės, spanguolės). Kai kurie paukščių platinami svetimžemiai augalai sparčiai plinta ir tapo invaziniais (pvz., varpinė medlieva, raudonuogis šeivamedis, raudonasis ąžuolas).
849