óro drgnis, vandens garų kiekis ore; oro talpumo vandens garams matas. Oro sotumo vandens garais laipsnis priklauso nuo temperatūros: kuo ji aukštesnė, tuo daugiau reikia vandens garų, kad oras būtų prisotintas. Oro drėgnio parametrai: absoliutusis, santykinis, specifinis oro drėgnis, rasos taškas, mišinio santykis ir rasos taško (drėgnumo) deficitas. Skaičiavimuose dar naudojami dalinis vandens garų slėgis (slėgis, kurį sukuria vandens garų molekulės atmosferos stulpe) ir sočiųjų oro vandens garų slėgis (slėgis, kuris kiltų, jeigu atmosferos stulpe būtų susikaupęs maksimalus vandens garų kiekis esant tai pačiai temperatūrai). Absoliutusis oro drėgnis – vandens garų masė vienetiniame oro tūryje (g/m3). Santykinis oro drėgnis – dalinio vandens garų slėgio santykis su sočiųjų oro vandens garų slėgiu; yra nedimensinis dydis, arba reiškiamas procentais ir rodantis oro sotumo laipsnį. 100 % arba 1 rodo garais prisotintą orą, 0 % arba 0 – visiškai sausą. Virš ledo oras greičiau tampa prisotintas negu virš vandens; tas pats vandens garų kiekis vienu atveju orą persotina, kitu – neprisotina. Specifinis oro drėgnis – vandens garų tankio santykis su vienetine drėgno oro mase, mišinio santykis – vandens garų tankio santykis su vienetine sauso oro mase; šie oro drėgniai reiškiami – gramais kilogramui drėgno arba sauso oro. Rasos taškas – temperatūra, iki kurios turi atvėsti oras, kad taptų sočiuoju nesikeičiant slėgiui. Prie žemės paviršiaus orui pasiekus šią temperatūrą dažniausiai susidaro rasa, rūkas, šerkšnas. Oro drėgnis matuojamas higrometrais, psichrometrais.
1918