óro jonizãcija, elektronų, teigiamųjų ir neigiamųjų jonų susidarymas ore iš dujų neutraliųjų dujų atomų (molekulių). Vyksta dėl išorinio radioaktyviųjų medžiagų (Žemės plutoje esančių radioaktyviųjų mineralų, ore esančio radono), Saulės spinduliuotės, kosminių spindulių, Žemės atmosferos poveikio. Gali sukelti ir cheminės reakcijos, elektroterminiai procesai, kuro degimas, metalų suvirinimas ir pjovimas ar kiti vyksmai, kuriems būdinga didelė energija. Kartais oras jonizuojamas dėl higienos ar saugumo reikalavimų. Uždarose patalpose jonai gyvuoja vidutiniškai 30 sekundžių, atvirame ore – net keletą minučių. Teigiamieji jonai dažniausiai susidaro veikiant radioaktyviųjų šaltinių jonizuojančiajai spinduliuotei, neigiamieji – dar ir vandeniui garuojant. Siaučiant audrai, degant miškui gali susidaryti ir teigiamieji, ir neigiamieji jonai. Normaliomis oro sąlygomis teigiamųjų jonų koncentracija (cm–3) – iki 1500 (prieš audrą daugiau kaip 5000, per audrą mažiau kaip 500), neigiamųjų – iki 800 (per audrą iki kelių tūkstančių); uždarose patalpose jonų tankis mažesnis, be to, jie gyvuoja trumpiau. Įkaitę objektai paprastai išspinduliuoja vienodą kiekį teigiamųjų ir neigiamųjų jonų, aukštosios įtampos (daugiau kaip 1000 V) išlydžiai paprastai sukuria to paties poliškumo jonus kaip ir įtampos šaltinis. Garuojant vandeniui Žemės atmosferoje susidaro neigiamieji jonai (teigiamieji lieka vandenyje). Dažniausiai susidaro vadinami lengvieji (apie 10–8 dalelių dydžio) jonai, kurių gyvavimo trukmė priklauso nuo jų susidūrimo su kietaisiais kūnais (ar aerozolio dalelėmis), kurie neutralizuoja jų krūvį. Stiprus elektrinis laukas (stipresnis uždarose patalpose negu lauke) pagreitina teigiamuosius ir neigiamuosius jonus (pvz., 2000 V/m stiprio elektrinis laukas neigiamiesiems jonams suteikia 0,27 m/s greitį). Neigiamieji jonai gali atsirasti ir natūraliai (šukuojant plaukus plastikinėmis šukomis ir fenu pučiant šiltą orą susikūrusių jonų koncentracija būna 1000–10 000 cm–3, žmogui kvėpuojant jo garuojančių seilių sukurtų jonų koncentracija – 20 000–50 000 cm–3). Sumažėjus uždaroje patalpoje neigiamųjų jonų dažniausiai pablogėja organizmo įsotinimas deguonimi ir jo pernaša į ląsteles ir audinius, teigiamieji jonai lėtina įsotinimą deguonimi sukeldami deguonies trūkumo simptomus. Be to, žmogaus organizme esantis serotonino kiekis priklauso nuo Žemės atmosferoje esančių jonų koncentracijos.
Per didelis teigiamųjų jonų tankis Žemės atmosferoje dažniausiai pablogina savijautą, sukelia stresą, daugelį kitų organizmo veiklos sutrikimų, o neigiamųjų – gali normalizuoti kraujospūdį, kraujo sudėtį, audinių kvėpavimą, centrinės ir periferinės nervų sistemos funkcijas, galvos smegenų veiklą, padidinti atsparumą peršalimo ligoms, pagerinti nuotaiką ir budrumą. Protiniam ir fiziniam darbingumui didinti uždarų ir dirbtinės atmosferos patalpų oras dažniausiai jonizuojamas naudojant neigiamosios jonizacijos prietaisus (indukcinius, aukštos įtampos jonizatorius) arba radioaktyviuosius izotopus (patalpose, kur gali kilti sprogimas).
2482