óro kẽlias, óro lnija, aviãcijos lnija, avialnija, valstybės patvirtintas nuolatinis lėktuvų ar kitų orlaivių (sraigtasparnių, dirižablių) skridimo maršrutas.
Įrengimas ir eksploatavimas
Oro kelią sudaro nustatyto aukščio ir pločio oro erdvė (koridorius) virš žemės ar vandens paviršiaus, jungiantis orlaivio pakilimo ir nutūpimo aerodromus ar oro uostus. Skrydžių saugumui garantuoti oro kelio trasoje įrengiami radijo švyturiai, atpažinimo ženklai, veikia skrydžių valdymo ir meteorologijos tarnybos. Orlaiviams leidžiama nukrypti nuo nustatyto maršruto tik išskirtiniais atvejais (pablogėjus oro sąlygoms, įvykus avarijai, užgrobus orlaivį (orlaivio užgrobimas), teikiant skubią medicinos pagalbą keleiviams ir kita) ir sutikus šios zonos skraidymų vadovui, kitaip galimas susidūrimas ore su kitais orlaiviais.
Istorija
Pirmasis keleivinio oro transporto oro kelias Friedrichshafenas–Düsseldorfas pradėjo veikti 1910, juo skraidė dirižabliai. 1919 pradėjo veikti pirmasis tarptautinis lėktuvų oro kelias Paryžius–Londonas. 1920 bendrasis oro kelių ilgis pasaulyje sudarė vos 2600 kilometrų, 1936 – 260 870 kilometrų, 1967 – 5,3 mln. kilometrų, 21 a. – daugiau kaip 10 mln. kilometrų. 20 a. antroje pusėje–21 a. pradžioje reguliariųjų oro kelių plėtra sujungė visas pasaulio valstybes, labai pagreitino keleivių, krovinių ir pašto vežimą.
Ilgiausi ir intensyviausi oro keliai
Ilgiausias oro kelias pasaulyje (Newarkas–Singapūras, skrendant virš Šiaurės ašigalio) yra 16 600 kilometrų ilgio. Intensyviausiais oro keliais (Čedžu–Seulas, Melburnas–Sidnėjus, Sapporo–Tokijas ir kitais) vykdoma daugiau kaip 100 skrydžių per dieną, pervežama 7–13 mln. keleivių per metus.
Oro kelių plėtra Lietuvoje iki 20 amžiaus pabaigos
Lietuvoje pirmasis civilinės aviacijos oro kelias Klaipėda–Karaliaučius pradėjo veikti 1921, juo buvo gabenami keleiviai ir paštas. 1922 SSRS ir Vokietijos oro transporto bendrovė Deruluft ėmė reguliariai skraidinti keleivius tarptautiniu maršrutu Maskva–Kaunas–Karaliaučius (1926 pratęstas iki Berlyno, 1937 šį oro kelią perėmė bendrovė Lufthansa). 1932 Lenkijos bendrovė LOT pradėjo vykdyti skrydžius maršrutu Varšuva–Vilnius–Ryga (nuo 1938 Varšuva–Vilnius–Kaunas–Ryga–Talinas–Helsinkis). 1938–39 veikė pirmasis vietinio susisiekimo oro kelias Kaunas–Palanga. 1939–40 Lietuvos lėktuvai t. p. skraidino keleivius ir oro paštą maršrutu Kaunas–Ryga.
SSRS okupacijos metais Lietuvos civilinė aviacija iš Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Palangos oro uostų skraidė tik į SSRS miestus. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę 1991–93 tarptautiniai oro keliai sujungė Vilnių ir Kauną su daugeliu Vakarų ir Vidurio Europos miestų.
Oro keliai Lietuvoje 21 amžiuje
2019 per Lietuvos oro erdvę ėjo 29 nuolatiniai oro keliai, keleiviai iš Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų buvo tiesiogiai skraidinami 86 reguliariosiomis kryptimis į 67 miestus 27 šalyse. Šalies viduje reguliarūs keleivinių lėktuvų skrydžiai kol kas nevykdomi.