oro kondicionieriai
óro kondicioniẽrius, klimatizãtorius, oro kondicionavimo sistemos įrenginys oro parametrams keisti ir orui tiekti. Įrengiamas įmonėse, gyvenamuose namuose, butuose, ligoninėse, parduotuvėse, auditorijose, salėse, įstaigose, transporto priemonėse. Būna autonominis (oro parametrams keisti naudoja tik elektros energiją) arba neautonominis (be elektros energijos, dar naudoja iš kitur tiekiamą šilumą, šaltį, vandenį), tiesiasrovis (apdoroja tik lauko orą) arba recirkuliacinis (apdoroja tik patalpos arba lauko ir patalpos oro mišinį), centrinis (tiekia apdorotą orą patalpų grupei) arba vietinis (skirtas vienai patalpai ir atlieka mažiau funkcijų negu centrinis), agregatinis (sudaro vieną įrenginį) ir sekcinis (sumontuotas iš atskirų tam tikras funkcijas atliekančių sekcijų), stacionarus arba kilnojamas. Centrinis oro kondicionierius paprastai būna sekcinis (turi atskiras šildymo, vėsinimo, drėkinimo, pašildymo, maišymo, valdymo ir kitas sekcijas), neautonominis, vietinis – agregatinis, autonominis.
Kai kurie vietiniai oro kondicionieriai gali būti reversiniai (pakeitus šaltnešio srautų kryptis pasikeičia garintuvo ir kondensatoriaus funkcijos ir vietoj patalpos vėsinimo oro kondicionierius gali ją šildyti). Oro kondicionierių valdo ir oro parametrus kontroliuoja programuojamasis įrenginys su termostatu. Svarbiausi autonominio oro kondicionieriaus elementai: kompresorius (suslegia šaltnešį ir palaiko jo judėjimą vėsinimo sistemoje), kondensatorius (jame šaltnešis kondensuojamas iš dujinės fazės į skystąją), garintuvas (šaltnešis iš skystosios fazės pereina į dujinę – garuoja), droselis (mažina šaltnešio slėgį prieš garintuvą), ventiliatorius arba orpūtė (sudaro oro srautą, kuris apipučia garintuvą ir kondensatorių – gerina šilumos mainus su aplinkos oru). Kompresorius, kondensatorius, droselis ir garintuvas sujungti plonasieniais variniais (kartais aliumininiais) vamzdeliais ir sudaro šaldomąjį kontūrą, kurio viduje cirkuliuoja šaltnešis. Į kompresorių iš garintuvo patenka mažo slėgio (0,3–0,5 MPa) 10–20 °C temperatūros dujinis šaltnešis. Kompresoriuje jis suslegiamas iki 1,5–2,5 MPa, jo temperatūra pakyla iki 70–90 °C. Tada patenka į kondensatorių, kuriame atvėsta ir iš dujinės fazės pereina į skystąją, išskirdamas šilumą.
Droselis sumažina šaltnešio slėgį ir temperatūrą. Patekęs į garintuvą šaltnešis pereina į dujinę fazę, sunaudodamas daug šilumos, todėl oras, aptekėdamas garintuvą, atvėsta. Oro kondicionieriaus elementai montuojami viename įrenginyje arba oro kondicionierių sudaro atskiri blokai, pvz., išorinį bloką sudaro kompresorius, kondensatorius, droselis ir ventiliatorius, vidinį (jų gali būti keli) – garintuvas ir ventiliatorius; blokai sujungti variniais vamzdeliais. Vidinis oro kondicionieriaus blokas montuojamas prie sienos, prie lubų (arba įtaisomas kabamosiose lubose), statomas ant grindų. Pirmąjį pramoninį technologinį elektrinį oro kondicionerių (šaldomąją mašiną) sukonstravo Willisas Havilandas Carrieras (Jungtinės Amerikos Valstijos) ir 1902 įrengė vienoje Niujorko spaustuvėje. Kambarinius kondicionierius orui vėsinti 1929 pradėjo gaminti bendrovė General Electric Corporation (Jungtinės Amerikos Valstijos). 20 a. 6 dešimtmetyje bendrovėje Daikin industries, Ltd. (Japonija) sukonstruotas ir pradėtas gaminti oro kondicionierius su šilumos siurbliu; jis galėjo tiekti ir šilumą.
vietinis langinis oro kondicionierius (schema): 1 – ventiliatorius, 2 – šalinamasis oras, 3 – kondensatorius, 4 – tiekiamasis oras, 5 – kompresorius, 6 – siena, 7 – atvėsęs sausas oras, 8 – drėgnas oras, 9 – garintuvas, 10 – iš oro išskirta drėgmė, 11 – orpūtė