oro sąlygų išvestinės finansinės priemonės

óro slygų išvestnės finánsinės premonės (angl. weather derivatives), finansiniai sandoriai, kuriuos įmonės naudoja kaip rizikos valdymo strategiją, siekdamos sumažinti su nepalankiomis ar netikėtomis oro sąlygomis susijusią riziką, o finansų rinkos dalyviai – kaip vieną iš investavimo galimybių portfelių efektyvumui didinti.

Termino samprata

lietus

Oro sąlygų išvestinių finansinių priemonių bazinis aktyvas yra indeksas, kurio reikšmė priklauso nuo įvairių oro sąlygų – temperatūros, kritulių, oro drėgnio, vėjo, vandens srovės upėje ir kitų. Įmonės pasirenka indekso konstruktą atsižvelgdamos į oro sąlygas, kurios gali būti pražūtingos jų vykdomam verslui. Pvz., bendras kritulių kiekis atitinkamu laikotarpiu gali būti svarbus hidroelektrinių verslui, o dienų skaičius, kai minimali temperatūra nukrenta žemiau nulio laipsnių, gali būti svarbus ūkininkui, besisaugančiam nuo šalčio daromos žalos žemės ūkio kultūroms.

Termino istorija

Oro sąlygų išvestinės finansinės priemonės (ateities sandoriai, pasirinkimo ir išankstiniai sandoriai; išvestinės priemonės) pirmiausia atsirado kaip apsidraudimo nuo rizikos priemonės. Jų atsiradimas siejamas su Jungtinių Amerikos Valstijų energetikos pramonės reguliavimo panaikinimu. 1996 įmonės Aquila Energy ir Consolidated Edison sudarė dviejų prekių apsidraudimo sandorį, susitardamos ne tik dėl elektros kainos rugpjūčio mėnesį, bet ir dėl oro sąlygų. Susitarime dėl oro sąlygų buvo numatyta, kad Aquila Energy suteiks įmonei Consolidated Edison elektros kainos nuolaidą, jei rugpjūčio mėnuo bus vėsesnis 11 % ir daugiau, nei prognozuojama. Oro sąlygų išvestinėmis finansinėmis priemonėmis rinkoje pradėta prekiauti 1997, o 1999 Čikagos prekių birža jau pristatė pirmuosius biržoje prekiaujamus oro sąlygų ateities ir pasirinkimo sandorius.

Oro sąlygų išvestinių finansinių priemonių įkainojimas

Oro sąlygų išvestinės finansinės priemonės skiriasi nuo įprastų tuo, kad jų baziniu aktyvu – oro sąlygų indeksu – rinkoje neprekiaujama. Dėl šios priežasties nėra standartinio oro sąlygų išvestinių finansinių priemonių vertinimo modelio ar metodo. Jos gali būti įkainotos keliais metodais: verslo įkainojimo, istorinio įkainojimo, indekso modeliavimo, fizinių orų modeliavimo ir mišraus statistinių-fizinių orų modeliavimo. Taikant verslo įkainojimo metodą atsižvelgiama į įmonių ir investuotojų siektiną grąžos ir rizikos santykį, nes apsidraudimas mažina abu kintamuosius ir keičia efektyvumą. Istoriškai šios finansinės priemonės įkainojamos atsižvelgiant į įmonių ir investuotojų lūkesčius. Taikant indekso modeliavimo metodą modeliuojamas istorinių indekso rezultatų pasiskirstymas. Fizinių orų modeliavimo metodas pagrįstas kintamųjų ryšiais orų sistemoje, o mišraus statistinių-fizinių orų modeliavimo metodas – statistinių ir fizinių orų modelių jungimu.

Klimato kaitos sukeltos rizikos valdymas

Pastaruoju metu visuotinis klimato atšilimas didina bet kurios įmonės, veikiančios tokiose ūkio šakose kaip energetika, žemės ūkis, statyba, turizmas, pinigų srautų kintamumą – verslo riziką. Nenuspėjamas klimatas ir su juo susiję nuostoliai turi būti nagrinėjami iš realiosios ekonomikos ir finansų institucijų pozicijų. Finansų institucijos turi apsaugoti portfelius nuo klimato kaitos sukeltos rizikos ir kartu veikti kaip emitentės bei oro sąlygų arba klimato išvestinių finansinių priemonių sandorio šalys. Tai reiškia, kad netinkamas finansinių priemonių kainos nustatymas klimato kaitos sukeltą riziką gali pakeisti finansinio stabilumo rizika. Realioje ekonomikoje neigiamą klimato poveikį verslui ypač svarbu suvaldyti mažų pajamų šalyse, kuriose ekstremalūs oro reiškiniai yra dažnesni. Plėtojantis energetikos rinkai pirmiausiai buvo svarbu apsidrausti nuo pardavimo pajamų kintamumo, kurį sukelia pasiūlos ir paklausos disbalansas. Didėjant atsinaujinančios energijos (saulės, vėjo ar vandens) gamybos apimtims keičiasi jos gamintojų ir vartotojų rizikos valdymo strategija, nes reikia apsisaugoti nuo saulės ir vėjo stokos, užklupusių sausrų ar kitų sąlygų, mažinančių atsinaujinančios energijos gamybą.

Oro sąlygų išvestinės finansinės priemonės klimato kaitos sukeltos rizikos kontekste pasižymi keletu apribojimų. Dauguma biržose listinguojamų oro sąlygų ateities ir pasirinkimo sandorių yra pagrįsti oro sąlygų indeksais, kurie konstruojami naudojant katastrofiškų ir nekatastrofiškų oro sąlygų duomenis iš konkrečios vietos ar regiono; dėl šios priežasties jais negalima valdyti klimato kaitos sukeltos rizikos platesniu mastu. Dabartinės oro sąlygų išvestinės finansinės priemonės nėra pakankamai likvidžios – investuotojai nelinkę aktyviai dalyvauti rinkoje, nes sudėtinga tiksliai modeliuoti oro sąlygų kintamuosius ir tinkamai įkainoti finansines priemones. Šių finansinių priemonių funkcionalumą apriboja kokybiškų oro sąlygų duomenų prieinamumas.

sausra

Gebėjimas tiksliai įvertinti klimato riziką yra svarbus finansiniams sprendimams, tokiems kaip paskolų rizikos vertinimas, išvestinių finansinių priemonių įkainojimas, tvarių finansinių produktų kūrimas. Visa tai suponuoja poreikį turėti patikimus, savalaikius, nenutrūkstamus ir palyginamus duomenis, kuriuos galima surinkti per klimato duomenų platformas ir klimato finansų technologinius sprendimus. Klimato finansų laboratorija gali padėti centralizuoti klimato kaitos sukeltos rizikos duomenų rinkimą ir analizę, įkainoti oro sąlygų išvestines finansines priemones, kurti inovatyvias klimato išvestines finansines priemones.

klimato kaita; pasirinkimo sandoriai; ateities sandoriai; išankstiniai sandoriai

3236