òročiai (savivardžiai oričisel, nani), Azijos tauta. Gyvena Rusijos Federacijoje, Chabarovsko krašte. 21 amžiaus pradžioje buvo apie 900 oročių. Kaba oročių kalba (priskiriama altajiečių kalboms). Tikintieji išpažįsta tradicinius tikėjimus (animizmas, šamanizmas). Svarbiausi verslai – medžioklė (kabargos, briedžiai, meškos, kiti kailiniai žvėrys), žvejyba, amatai (kalvystė, medžio, tošies, kailių apdirbimas, drabužių, avalynės, nartų, valčių, slidžių gamyba). 19 amžiaus pabaigoje tradicinis oročių žieminis būstas buvo žeminė, vasarinis – tošies namas dvišlaičiu stogu, verslovinis – palapinė, čiumas. Tradicinė vyrų ir moterų apranga – užsegamas chalatas (siuvamas iš audinio, elnių ar žuvų odos), medžiotojų – sijonas, liemenė. Žiemą vyrai ant chalato (moterys po juo) ryšėdavo odinę prijuostę. Vasarą vyrai ir moterys dėvėdavo tošines kūgines kepures, žiemą – apvalią kailinę kepurę su ausinėmis (vyrai), vatinę arba kailinę kepurę (moterys). Oročių apavas – aukšti batai iš žuvų odos, avimi ant naginių, šilti torbasai iš elnių odos kailiu į viršų.
Iki 20 amžiaus pradžios oročiai išlaikė patriarchalinės gimininės santvarkos bruožų. Gyveno nedidelėse gyvenvietėse (2–7 patrilinijinės giminės). Egzistavo bendra medžioklės ir žvejybos plotų nuosavybė. 20 amžiaus pabaigoje–21 amžiaus pradžioje oročiai vertėsi žemdirbyste, tradiciniais medžioklės ir žvejybos verslais, miško paruošomis, dalis gyveno miestuose.