oròmai (savivardis oromo), gãlai (savivardis galla), Afrikos tauta. Daugiausia gyvena Etiopijoje, Šiaurės Kenijoje. 21 a. pradžioje iš viso buvo apie 19 mln. oromų. Kaba oromų kalba. Raštas sukurtas lotynų abėcėlės pagrindu. Tikintieji – musulmonai sunitai, krikščionys, dalis oromų išlaikė tradicinius tikėjimus (animizmas, protėvių kultas).
Svarbiausi verslai – žemdirbystė, gyvulininkystė (galvijai, asilai, arkliai).
Oromai išlaikė gentinį ir kastinį susiskirstymą. Oromų visuomenės pagrindas – patrilinijinė gimininė grupė. Išliko giminių vyresniųjų ir vadų pareigų paveldimumas.
Oromai 19 a. viduryje atsikėlė į Etiopiją ir Šiaurės Keniją iš Somalio pusiasalio regiono, įkūrė musulmoniškas valstybes. 19 a. antroje pusėje beveik visos oromų žemės buvo suvienytos ir prijungtos prie Etiopijos. Nuo 20 a. 8 dešimtmečio sustiprėjo oromų etninė konsolidacija (iki dešimtmečio vidurio Etiopijos vyriausybė vykdė oromų krikščioniškų misijų rėmimo, gyventojų asimiliavimo politiką).