oròmų kalbà, priklauso afrazijiečių kalbų šeimos kušitų kalbų šakai. Vartojama Afrikos šiaurės rytinėje dalyje (daugiausia Etiopijos vidurinėje ir rytinėje dalyje, t. p. Kenijos šiaurėje ir Gedo provincijoje Somalyje). Kalbančiųjų apie 25 mln. (2007). Turi daug tarmių, kurios skiriamos į pietų ir šiaurės grupes. Mokslinėje literatūroje kartais skiriamos net 5 atskiros oromų kalbos – vakarų vidurio oromų, rytų oromų, oromų boranų, orma ir uata. Fonetinė sistema panaši į kitas kušitų kalbų fonetinę sistemą. Būdinga dažnos geminatos. Skiriami 2–4 fonologiniai tonai. Daiktavardžiai turi giminės (moteriškoji, vyriškoji), skaičiaus (vienaskaita, daugiskaita), linksnio gramatinę kategoriją. Būdvardis funkcionuoja kaip savarankiška kalbos dalis. Veiksmažodis turi gramatines laiko, nuosakos, skaičiaus, asmens, veikslo ir kt. kategorijas. Nuo kitų kušitų kalbų skiriasi tuo, kad neturi veiksmažodžio linksnio kategorijos. Žodžių daryboje itin dažna sufiksacija, reta reduplikacija. Daug įvairių rūšių įvardžių. Dažniausia sakinio struktūra – veiksnys–papildinys–tarinys (SOV). 1977 pritaikytas etiopų raštas 1991 pakeistas modifikuotu lotyniškuoju raštu (qubee). Etiopijoje oromų kalbos mokomasi mokykloje, išleista gramatika, žodynas, leidžiama spauda, transliuojamos radijo ir televizijos laidos.
85