Oršos mūšis

Òršos mšis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Rusijos karo (1512–22) mūšis, įvykęs 1514 09 08 prie Oršos.

Dėl lėšų stokos ir kitų priežasčių Lietuvoje vėlavo pašauktinių mobilizacija. 1514 07 30 po ypač svarbios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) Smolensko tvirtovės trečios apgulties Smolenskas pasidavė Rusijai (gyventojus kapituliuoti ragino LDK maištininko ir Rusijos šalininko M. Glinskio agentūra). Rusijos kariuomenė veržėsi gilyn į LDK teritoriją. Apie jos pajėgumą ir manevringumą Lietuvos didysis etmonas Konstantinas Ostrogiškis sužinojo iš Polocko vaivados Alberto Goštauto paimtų belaisvių. Valdovas Žygimantas Senasis po jungtinės kariuomenės apžiūros liko Barysave. Per Oršos mūšį LDK kariuomenę (vadas Konstantinas Ostrogiškis) sudarė apie 30 000 žmonių (buvo lenkų algininkų ir savanorių, daugiausia Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo rūmininkai), Rusijos kariuomenę – apie 80 000 žmonių (vadas Ivanas Čeliadninas).

Oršos mūšis (tempera, 1524–30, priskiriama dailininkui Hansui Krelliui, Varšuvos nacionalinis muziejus)

Konstantinui Ostrogiškiui staigiai forsavus Dnieprą, Rusijos kariuomenės puolantieji daliniai buvo naikinami galingos LDK artilerijos, paskui smarkiai puolė lietuvių ir lenkų raitija. Mūšis baigėsi visuotiniu panišku Rusijos kariuomenės bėgimu ir jos persekiojimu. Laimėjo geriau ginkluota ir taktiškai manevringesnė LDK kariuomenė. Žuvo keliolika tūkstančių Rusijos karių, apie 5000 jų su Ivanu Čeliadninu pateko į nelaisvę. Kai kurie jų buvo nusiųsti į Europos valdovų dvarus – parodyti LDK ginklo pergalę ir maskvėnų egzotiką.

Oršos mūšis sustabdė Rusijos kariuomenės puolimą, bet LDK neįgijo persvaros šiame kare.

2271