Walzel Oskar Franz (Oskaras Francas Válcelis) 1864 10 28Viena 1944 12 29Bona, vokiečių literatūrologas. 1897–1933 Berno, Dresdeno ir Bonos universitetų profesorius. Literatūrą interpretavo neoidealistiškai, plėtojo gyvenimo filosofijos, vadinamosios dvasios istorijos (vokiečių kalba Geistesgeschichte), W. Dilthey idėjas. Estetines pažiūras išdėstė veikaluose Grožinio kūrinio turinys ir pavidalas (Gehalt und Gestalt im Kunstwerk des Dichters 1923), Žodžio meno kūrinys (Das Wortkunstwerk 1926). Literatūros mokslo uždaviniu laikė grožinio kūrinio savitumo, dvasinės prasmės atskleidimą ir meninės raiškos būdų suvokimą. Grožinį kūrinį traktavo kaip pirminį objektą, atsiribojo nuo autoriaus biografijos, asmenybės ir pasaulėžiūros, istorinių veiksnių. Formos ypatybėms apibūdinti taikė H. Wölfflino stiliaus priešpriešų (linijiškumas–tapybiškumas, daugialypumas–vientisumas, plokštumas–gilumas ir kita) teoriją. Dar tyrinėjo literatūros, tapybos ir muzikos ryšius, vokiečių literatūros raidą (Vokiečių grožinė literatūra nuo Gottschedo iki mūsų laikų / Deutsche Dichtung von Gottsched bis zur Gegenwart 2 t. 1927–30), parašė J. W. Goethe’s, H. Heine’s, F. Schillerio kūrybos tekstologinių studijų. O. F. Walzelio veikalų fragmentų išversta į lietuvių kalbą.
2931