Luts Oskar (Oskaras Lùtsas) 1887 01 07Järvepera (Tartumos apskr.) 1953 03 23Tartu, estų rašytojas. T. Lutso brolis. 1911–14 Tartu universitete studijavo farmakologiją. 1903–18 dirbo vaistinėse (per I pasaulinį karą kurį laiką gyveno ir dirbo Vilniuje). 1919–20 dirbo Tartu universiteto bibliotekoje, turėjo nuosavą knygyną.
Oskar Luts
Nuo 1904 periodinėje spaudoje spausdino apsakymus, eilėraščius ir feljetonus. Populiariausias kūrinys – geraširdiško humoro ir liūdnos lyrikos apysaka apie kaimo moksleivių gyvenimą Pavasaris (Kevade 2 dalys 1912–13, lietuvių kalba 1957, 1995, filmas 1969, režisierius Arvo Kruusementas). Jos tęsiniai – apysakos Vasara (Suvi 2 dalys 1918–19, lietuvių kalba 1958, filmas 1976, režisierius A. Kruusementas), Totso vestuvės (Tootsi pulm 1921), Šiokiadienis (Äripäev 1924), Ruduo (Sügis dalis 1 1938, dalis 2 išleista 1988, filmas 1991, režisierius A. Kruusementas).
Apysakose Andro gyvenimas (Andrese elukäik 1923), Mokinys Valteris (Õpilane Valter 1927), Atvertomis akimis (Avasilmi 1932), Vaino Lehtmetso jaunystė (Väino Lehtmetsa noorpõlv 1935) pasakojama apie miesto mažuosius žmones, yra autobiografinių motyvų; būdinga eleginės intonacijos. Apysakose Užkaboriuose (Tagahoovis 1933, filmas 1957, režisierius Viktoras Nevežinas), Ramus kampelis (Vaikne nurgake 1934) tragikomiškai vaizduojamas priemiesčių amatininkų ir smukusių, bet savo orumo nepraradusių žmonių gyvenimas; vyrauja grotesko elementai; šių kūrinių dialogai yra virtę tautosaka.
Parašė autobiografinių apsakymų 2 ciklus Prisiminimai (Mälestused 1 ciklo 8 knygos 1930–36, pasakojama apie savo jaunystę; 2 ciklo 5 knygos 1937–41, vaizduojama autoriaus gyvenimas per I pasaulinį karą, darbas vaistinėse), realistinių komedijų, dramų, kūrinių vaikams.
1
1556