Oskaras Koršunovas
Koršunòvas Oskaras 1969 03 06Vilnius, lietuvių teatro režisierius. 1988–93 studijavo Lietuvos muzikos akademijoje (1994 baigė; J. Vaitkaus mokinys). 1990–98 Lietuvos dramos teatro režisierius; išgarsėjo trilogija Ten būti čia (1990, pagal D. Charmsą), Senė (1992, atnaujintas pavadinimu Senė 2 1994, pagal D. Charmsą ir A. Vvedenskį) ir Labas Sonia Nauji Metai (1994, pagal A. Vvedenskį). Nuo 1997 (su pertraukomis) dėsto Lietuvos muzikos akademijoje; profesorius. Vadovauja kūrybiniams seminarams užsienyje. 1999 įkūrė Oskaro Koršunovo teatrą (nuo 2004 OKT / Vilniaus miesto teatras). 2020–22 – Lietuvos nacionalinio dramos teatro meno vadovas.
Oskaras Koršunovas
O. Koršunovas. Spektaklio W. Shakespeare’o Įstabioji ir graudžioji Romeo ir Džuljetos istorija scena (2003, scenografė J. Paulėkaitė, © LATGA, 2020, kostiumų dailininkė Jolanta Rimkutė, © LATGA, 2020; centre Kunigaikštis Eskalas – A. Sakalauskas)
O. Koršunovas. Spektaklio A. Strindbergo Kelias į Damaską scena (2007, scenografė J. Paulėkaitė, © LATGA, 2020, kostiumų dailininkė A. Kuzmickaitė; centre Nepažįstamasis – V. Anužis; Klaipėdos dramos teatras)
Režisavo daugiau kaip 70 spektaklių Lietuvos ir užsienio (Vokietijos, Lenkijos, Norvegijos, Švedijos, Rusijos, Italijos, Prancūzijos, Islandijos, Danijos, Latvijos, Graikijos) teatruose. Sukūrė reikšmingų spektaklių pagal klasikinius W. Shakespeare’o (Vasarvidžio nakties sapnas 1999, Įstabioji ir graudžioji Romeo ir Džuljetos istorija 2003, Užsispyrėlės sutramdymas 2007, Hamletas 2008, B. Dauguviečio auskaras, 2009, Audra 2010, Miranda 2011, 2015, Dovis už dovį 2016, Otelas 2021), M. Bulgakovo (Meistras ir Margarita 2000), Sofoklio (Oidipas karalius 2002), A. Strindbergo (Kelias į Damaską 2006), M. Gorkio (Dugne 2010), Molière’o (Tartiufas 2011, 2017), H. Ibseno (Peras Giuntas 2012), A. Čechovo (Žuvėdra 2013, 2020, Dėdė Vania 2021) kūrinius.
Režisavo spektaklių pagal šiuolaikinius užsienio (Bernard’o‑Marie Koltèso Roberto Zucco 1998, Marko Ravenhillo Shopping and fucking 1999, Mariuso von Mayenburgo Ugnies veidas 2000, Šaltas vaikas 2004, Kankinys 2015, J. Fosse’s Žiema 2003, 2014, Tos akys 2008, Sarah Kane Apvalytieji 2003, Vladimiro ir Olego Presniakovų Vaidinant auką 2005, Tadeuszo Słobodzianeko Mūsų klasė 2015 ir 2019) ir lietuvių (S. Parulskio P.S. Byla O.K. 1997, Vienatvė dviese 2003, M. Ivaškevičiaus Išvarymas 2011, 2014, Rusiškas romanas 2018, Miegantys 2021, Just. Marcinkevičiaus Katedra 2012, G. Grajausko Pašaliniams draudžiama 2016, L. S. Černiauskaitės Liučė čiuožia 2019, R. Kmitos Remyga 2020) rašytojų kūrinius. 2022 sukūrė spektaklį Liudijimai pagal Ukrainos moterų pasakojimus.
O. Koršunovas. Spektaklio J. Fosse’s Tos akys scena (2008, scenografas Peteris Lundquistas, Stavangerio Europos kultūros sostinės 2008 projektas Pasakos kraštovaizdyje)
O. Koršunovas. Spektaklio M. Gorkio Dugne scena (2010, scenografai D. Liškevičius, © LATGA, 2020, O. Koršunovas, kostiumų dailininkė A. Kuzmickaitė; iš kairės: Baronas – D. Meškauskas, Satinas – D. Gavenonis; OKT / Vilniaus miesto teatras)
O. Koršunovas. Spektaklio Miranda scena (2011, pagal W. Shakespeare’ą, scenografas D. Liškevičius, © LATGA, 2020, kostiumų dailininkas Aleksandras Pogrebnojus; Miranda – A. Gintautaitė, Prosperas – P. Budrys; OKT / Vilniaus miesto teatras)
O. Koršunovas. Spektaklio M. Ivaškevičiaus Išvarymas scena (2011, scenografas G. Makarevičius, © LATGA, 2020, kostiumų dailininkė Agnė Jagelavičiūtė; Lietuvos nacionalinis dramos teatras)
Režisavo operų (R. Wagnerio Skrajojantis olandas 1995, V. Baltako Cantio 2004, W. A. Mozarto Užburtoji fleita 2006, G. Donizetti Meilės eliksyras 2008, L. van Beethoveno Fidelijus 2015, G. Sodeikos Post Futurum 2018), MO muziejuje Vilniuje surengtą parodą Vilniaus pokeris (2023–24, architektas G. Makarevičius, kuratorės Dovilė Barcytė, Algė Gudaitytė). Kūrybai būdinga ryškus teatrališkumas, plastinis vaizdingumas, režisūrinis metaforiškumas, kai kuriems šiuolaikinių dramaturgų pjesių pastatymams – aštri socialinė problematika.
O. Koršunovo teatras gastroliavo, dalyvavo teatro festivaliuose daugelyje Europos šalių, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Pietų Amerikoje, Azijoje, Australijoje. Kristoforas (1995, 2000), Auksinis scenos kryžius (2004, 2011, 2012). Lietuvos nacionalinė premija (2002). Europos teatro premija Už naująsias teatro realybes (2006). Gedimino ordino Karininko kryžius (2003). Lenkijos prezidento Auksinis kryžius (2006). Prancūzijos Menų ir literatūros ordino kavalierius (2009). V. Mejerholdo prizas (2010). Švedijos Karališkasis Šiaurinės Žvaigždės ordinas (2015).
O. Koršunovas. Spektaklio Molière’o Tartiufas scena (2017, scenografas V. Narbutas, kostiumų dailininkė S. Straukaitė, © LATGA, 2020; Lietuvos nacionalinis dramos teatras)
L: OKT: Būti čia / sud. A. Braškytė Vilnius 2009; D. Zelčiūtė Kelionė su Oskaru Koršunovu Vilnius 2014; The Theatre of Oskaras Koršunovas: Interviews and Articles / sud. R. Vasinauskaitė Vilnius 2002.
3145
2271