Òslo universitètas (norv. Universitetet i Oslo, lot. Universitas Osloensis), seniausias ir didžiausias Norvegijos universitetas.
Struktūra ir veikla
Veikia 8 fakultetai: Edukologijos, Humanitarinių mokslų, Matematikos ir gamtos mokslų, Medicinos, Odontologijos, Socialinių mokslų, Teologijos, Teisės. Turi apie 30 mokslinio tyrimo institutų ir mokslo tiriamųjų centrų, Kultūros istorijos muziejų (apima Etnografijos, įkurtas 1857, Istorijos, Vikingų laivų muziejus, Nacionalinę senovės, įkurtas 1828, Numizmatikos kolekcijas), Gamtos muziejų (apima Botanikos sodą, įkurtas 1814, Mineralogijos ir geologijos, Paleontologijos, abu įkurti 1920, Zoologijos, įkurtas 1813, muziejus), Oslo universiteto biblioteką. Apie 26 100 studentų, 7200 darbuotojų (2023). Leidžia: Årbok, Bulletins, Guides (anglų, ispanų, italų, prancūzų ir vokiečių kalbomis), Norske Oldfunn, Norwegian Journal of Botany, Skrifter, Universitetets Zoologiske museum ir kitus leidinius, veikia studentų radijas Radio Nova (nuo 1982).
Oslo universitetas
Istorija
1811 Kongsberge (55 km į pietvakarius nuo Oslo) įkurtas universitetas, 1813 perkeltas į Oslą ir Danijos ir Norvegijos karaliaus Frederiko VI garbei pavadintas Karališkuoju Frederiko universitetu (Det Kongelige Frederiks Universitet), nuo 1939 Oslo universitetas. Iš pradžių veikė Filosofijos, Medicinos, Teologijos ir Teisės fakultetai; iš viso buvo 17 studentų ir 6 dėstytojai. 2009 buvo apie 30 000 studentų, 4600 darbuotojų. 2020 buvo apie 28 000 studentų, 7000 dėstytojų.
Universitete studijavo arba dėstė G. Brundtland, R. Frischas, I. Giaeveris, T. M. Haavelmo, O. Hasselis, T. H. Lie, F. Nansenas; 1991–1993 dėstė E. Jakaitienė. 5 Oslo universiteto mokslininkai yra gavę Nobelio premiją.