Vyšnia Ostap (ukr. Остап Вишня; Ostapas Vyšnià), tikr. Pavlo Hubenko (ukr. Павло Губенко) 1889 11 13Čečva (Sumų sr.) 1956 09 28Kijevas, ukrainiečių rašytojas. Ukrainiečių satyrinės prozos klasikas. Nuo 1917 studijavo Kijevo universitete. 1918 pašauktas į Ukrainos Liaudies Respublikos kariuomenę. Artėjant bolševikų kariuomenei evakavosi į Podolės Kamenecą. 1920 grįžęs suimtas ir įkalintas Charkove. 1921 išlaisvintas neįrodžius kontrrevoliucinės veiklos. Kijeve dirbo laikraščių redakcijose, sukūrė satyros žurnalą Červonyj perec′, dalyvavo kaimo rašytojų draugijos Plūgas, Ukrainos proletarinių rašytojų draugijos Užgrūdinimas veikloje. 1933 suimtas, apkaltintas dalyvavus kontrrevoliucinėje teroristinėje grupuotėje, nuteistas sušaudyti, nuosprendis pakeistas 10 metų kalėti lageryje, Kalėjo Uchtoje (Komija). 1943 pabaigoje grįžo į Kijevą, dirbo žurnalo Perec′ redakcijoje, buvo priverstas rašyti socializmo priešus smerkiančius feljetonus. 1955 reabilituotas.
Ostap Vyšnia
Kūryba
Išleista daugiau kaip 150 knygų. Satyrinės prozos svarbiausi rinkiniai: Dangaus reikalai (Dily nebesni 1923), Kam linksma, o kam graudu (Komu vesele a komuj sumne 1924), Kaimiškos vyšninės šypsenos (Vyšnevi usmišky sil′s′ki), Krymo vyšninės šypsenos (Vyšnevi usmišky kryms′ki, abu 1925), Šypsenos (Usmišky 4 t. 1928), Na ir žmonės (Nu i narod 1930), Sveikas, sveikas (Pryvit, pryvit, išleista 1957), Medžiotojų šypsenos (Myslyvs′ki usmišky, išleista 1958). Satyrai būdinga valstietiškas humoras, raiškūs personažai, subtilus psichologiškumas, žodžių žaismas, aforistiškumas, parodijos, burleskos, travesti žanrų priemonės. Sukūrė savitą trumposios satyrinės prozos žanrą – vadinamąją šypseną (usmiška).
1551