osteomielitas

osteomieltas (osteonas + mielitas), kaulo ir kaulų čiulpų infekcinė liga. Sukėlėjai į kaulus patenka tiesiogiai per žaizdą – potrauminis osteomielitas (egzogeninė osteomielito forma), arba netiesiogiai iš kraujotakos – hematogeninis osteomielitas (endogeninė osteomielito forma). Dažniau serga maži vaikai, seni, turintys pragulų žmonės, sergantieji cukriniu diabetu, ateroskleroze, tie, kuriems atliekamos hemodializės (susidaro galimybė bakterijoms patekti į kraują) procedūros, sąnarių protezavimo, kaulų sutvirtinimo plokštelėmis ar vinimis operacijos. Dažniausias sukėlėjas – auksinis stafilokokas (85 %), rečiau – streptokokai, žaliamėlė pseudomona, tuberkuliozės mikobakterija. Sukėlėjai ardo kaulą, kaupiasi pūlinis eksudatas, vėliau susidaro granuliacinis audinys su fibrozės židiniais. Sergant sunkios eigos osteomielitu uždegiminiame eksudate būna nekrozinių kaulo audinių, vadinamojo sekvestro. Ūminiu hematogeniniu osteomielitu serga dažniausiai 2–16 metų vaikai, dažnai pažeidžiami ilgieji vamzdiniai kaulai (80 %). Būdinga staiga pakilusi temperatūra, skauda vieną galūnę, ji tinsta, ligonis vengia ją judinti. Suaugusiesiems hematogeninis osteomielitas pažeidžia daugiausia stuburo slankstelių diafizes. Būdinga nugaros skausmas, kuris stiprėja judant, nepraeina nuo šilumos procedūrų, skausmą malšinančių vaistų, įsitempia nugaros raumenys, ribojami stuburo judesiai, kartais nedaug pakyla kūno temperatūra. Ligos pradžioje vyrauja kitų organų infekcijų simptomai, kaulų pažeidimo požymių atsiranda palengva. Susirgus potrauminiu osteomielitu po lūžio, operacijos ar kitos traumos skausmas ne mažėja, bet stiprėja, pažeista vieta patinsta, parausta, kaista, gali atsiverti žaizdelių, iš kurių sunkiasi pūliai. Blogai gyja pooperacinės siūlės, žaizda pūliuoja. Komplikacijos – minkštųjų audinių fistulė, gretimo sąnario pūlingas artritas, kūdikiams ir vaikams sulėtėja pažeistų kaulų augimas, lėtinis recidyvuojantis osteomielitas, peritonitas, perikarditas, sepsis. Tuberkuliozinio osteomielito lokalizacija priklauso nuo ligonio amžiaus: vaikams pažeidžiami pirštakaulio, klubo, kelio, čiurnos sąnariai; suaugusiesiems – stuburas (daugiausia juosmens, krūtinės srities), labai seniems ligoniams – peties sąnarys. Diagnozuojama atlikus kraujo bendrąjį ir mikrobiologinį tyrimą, radiologinį kaulų tyrimą. Gydoma sisteminio ir vietinio poveikio antibiotikais, imobilizacija, operuojama.