osteònas (gr. osteon – kaulas), Hãverso sistemà, žmogaus ir stuburinių gyvūnų kaulo tankiosios medžiagos struktūrinis vienetas. Jį sudaro kaulinių plokštelių, koncentriškai išsidėsčiusių apie centrinį (Haverso) kanalą, sistema. Osteonas yra cilindro formos, iki 10 mm ilgio ir iki 0,4 mm skersmens, sudarytas iš 5–30 kaulinių plokštelių, dažniausiai orientuotas išilgai kaulo. Plokšteles sudaro daug kalcio turinti kaulo matrica, susidedanti iš kolageninių skaidulų ir pagrindinės medžiagos. Kiekvienoje plokštelėje skaidulos yra glaudžios, lygiagrečios, tačiau įstrižos greta esančios plokštelės skaiduloms (suteikia osteonui tvirtumo). Tarp plokštelių yra osteocitai, kurių kūnai esti ertmėse, ataugos – kanalėliuose. Jais cirkuliuoja audinių skystis. Kanalėliai sujungti į bendrą sistemą, susisiekiančią su osteono centriniu kanalu. Jame yra kapiliarai, nervinės skaidulos, purusis jungiamasis audinys, osteogeninės ląstelės, iš kurių gali diferencijuotis osteoblastai. Skersiniai (Volkmanno) kanalai jungia osteono centrinius kanalus į bendrą sistemą. Osteonas atsiranda prieš gimimą, aktyviai formuojasi augant ir pastoviai atsinaujina kintant kaulo sudėčiai. Senus osteonus ardo ir rezorbuoja osteoklastai, naujus gamina osteoblastai. Nerezorbuotos osteono liekanos, vadinamos tarpinėmis plokštelėmis, lieka įsiterpusios tarp naujų osteonų. Osteoną gaubia, su kitais osteonais ir tarpinėmis plokštelėmis sieja jungiamoji (cementinė) linija iš kalcio turinčios pagrindinės medžiagos.
2064