ostinato (it. atkaklus, įkyrus), muzikos kūrinio komponavimo būdas, kai vienbalsiškai ar daugiabalsiškai kartojama muzikinis garsas, motyvas, frazė, sakinys arba ritminė figūra (kartais šiek tiek pakeisti). Ostinato dažniausiai aptinkama bose (žemame registre), nors gali būti ir kituose balsuose (registruose). Atsirado 13 a. motetuose (izoritmija), 15–16 a. ostinato vartota mišiose (kartojant cantus firmus melodiją), 17–18 a – kaip basso ostinato (čakona, pasakalija). 19 a. aptinkama viduriniuose ir viršutiniuose balsuose.
2874