Ostrogiškiai

Ostrogo pilies su Kristaus Apsireiškimo cerkve kompleksas (ant kalvos, 16 a.) ir miestas

Ostrogškiai (rus. Острoжские), 14 a.–17 a. pradžios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) bajorų ir kunigaikščių giminė. Kilę iš dalinių Pinsko kunigaikštystės ir Turovo kunigaikštystės. Daugiausia valdų turėjo Baltarusijoje ir Ukrainoje, didžiausi dvarai buvo Voluinėje, Podolėje, Haličo ir Kijevo žemėse; jų centras – Ostrogas (Rovno sr.). Giminės pradininkas Daniilas (14 a.) jau titulavosi Ostrogo kunigaikščiu. Dėl Voluinės ir Haličo 1341 dalyvavo LDK didikų kovose su Lenkijos karaliumi Kazimieru III Didžiuoju. Daniilo sūnus Teodoras (Fiodoras; m. po 1441) buvo Lucko seniūnas, rėmė kunigaikštį Švitrigailą, kovojantį su Žygimantu Kęstutaičiu dėl Lietuvos didžiojo kunigaikščio sosto. 1422 su kunigaikščiu Žygimantu Kaributaičiu dalyvavo žygyje į Prahą paremti husitų. Teodoro sūnus Vosylius (m. apie 1461) buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto bendražygis, jo 1430 apvesdintas su Dmitrijaus Algirdaičio sūnaus Kaributo dukra Hanka (Anka) Gediminaite.

1446 Petrakavo seime Lenkijos karaliumi renkant Kazimierą Jogailaitį Vosylius lietuvių delegacijos vardu tvirtai gynė LDK savarankiškumą nuo Lenkijos. Jo nurodymu Ostrogas buvo sutvirtintas mūro siena su bokšais, dideliais pylimais ir grioviais (buvo ginama nuo totorių Voluinė). Jis valdė ir Drucką. Vosyliaus sūnus Jurgis (15 a.) valdė Zaslavlį ir tapo didikų Zaslavskių giminės pradininku. Konstantinas Ostrogiškis buvo įžymus 15 a. pabaigos–16 a. pirmos pusės LDK karo vadas. Jurgio sūnus Elijas (1510–39), vedęs Tatjaną iš Alšėnų kunigaikščių giminės, gavo jų valdų Baltarusijoje.

Konstantinas Vosylius Ostrogiškis (aliejus, 17 a., nežinomas dailininkas, A. Šeptyckio vardo nacionalinis muziejus Lvove)

Kitas sūnus Konstantinas Vosylius (1527–1608 03 21) buvo vienas turtingiausių to meto LDK didikų (Baltarusijoje valdė 25 miestus, 10 miestelių, 670 kaimų). 1559–1608 būdamas Kijevo vaivada numalšino Kristupo Kosynskio ir Severyno Nalyvaiko vadovaujamus Ukrainos valstiečių ir kazokų sukilimus prieš Lenkijos ponų valdžią. Priešinosi Katalikų Bažnyčios įtakai, Brastos bažnytinei unijai (1596). Iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio Stepono Batoro gavęs pritarimą globoti stačiatikių bažnyčias rūpinosi jų dvasininkais, 16 a. 8 dešimtmetyje įsteigė ukrainiečių mokyklų Ostroge, Turove, Voluinės Vladimire, 1580 Ostroge – vieną pirmųjų Ukrainoje spaustuvių (čia pirmą kartą 1581 išspausdinta Biblija senąja slavų bažnytine kalba); spaustuvę jis įkūrė ir Kijevo Pečorų lauros stačiatikių vienuolyne; Ostroge subūrė mokytų žmonių (pvz., čia dirbo spaustuvininkas I. Fiodorovas, filologas ir stačiatikių bažnytinis veikėjas M. Smotrickis). Konstantinas Vosylius priešinosi Liublino unijai (1569).

Mirus Konstantino Vosyliaus sūnui Jonušui (1554–1620; perėjo į katalikybę), Voluinės vaivadai, Ostrogiškių giminė pagal vyriškąją liniją išnyko. Valdos atiteko kunigaikščiams Zaslavskiams.

Ostrogiškių Dubno pilis (15 a. pabaigoje pastatyta K. Ostrogiškio, 17 a. perstatyta Jonušo Ostrogiškio)

-Ostrogiškis; -Daniilas Ostrogiškis; -Teodoras Ostrogiškis; -Fiodoras Ostrogiškis; -Vosylius Ostrogiškis; -Jurgis Ostrogiškis; -Elijas Ostrogiškis; -Konstantinas Vosylius Ostrogiškis; -Jonušas Ostrogiškis; -Zaslavskiai

L: O. Dziarnovič, R. Ragauskienė, I. Teslenko, B. Čerkas Kunigaikščiai Ostrogiškiai Vilnius 2016.

683

415