Spengler Oswald (Osvaldas Špeñgleris) 1880 05 29Blankenburg (prie Halberstadto) 1936 05 08Miunchenas, vokiečių filosofas, kultūrologas. Gyvenimo filosofijos atstovas. Dr. (1904).
Gyvenimo faktai
1901–02 studijavo gamtos mokslus, matematiką Miuncheno, 1902–03 – Berlyno, 1903–04 – Hallės universitetuose. 1904–11 dėstė Saarbrückeno, Düsseldorfo, Hamburgo gimnazijose.
Filosofijos pagrindiniai bruožai
Pažiūroms turėjo įtakos F. Nietzsche, A. Schopenhaueris, J. W. Goethe. Tyrinėjo istorijos, kultūros, jos raidos, politikos klausimus.
Kultūros filosofija
Pagrindiniame ir labiausiai jį išgarsinusiame veikale Vakarų saulėlydis: Pasaulio istorijos morfologijos apmatai (Der Untergang des Abendlandes: Umrisse einer Morphologie der Weltgeschichte, 2 t. 1918–22, lietuvių kalba 2 t. 2018–20) Europą ištikusią krizę aiškino kaip neišvengiamą pasaulinės kultūros raidos požymį, suformulavo savitą kultūros, civilizacijos sampratą. O. Spengleris kultūrą pripažino aukščiausia vertybe, tautos dvasios išraiška. Kultūrą lygino su organizmu – ji turi savo ritmą, rutuliojasi, sensta ir miršta. Kiekvienai kultūrai skirta apie 1000 metų. Teigė buvus 9 kultūras – Egipto, Indijos, Kinijos, Babilono, majų, apoloniškąją (graikų ir romėnų), faustiškąją (Vakarų Europos), magiškąją (Bizantijos) ir Rusijos. Joms būdinga integrali vienovė, uždarumas, nepriklausomybė, tarp jų nėra racionalių sąsajų – skirtingos kultūros negali nei suprasti, nei mokytis viena iš kitos, nei turėti įtakos viena kitai. Kiekviena kultūra turi ne tik savo meną, bet ir savo matematiką, fiziką ir kita. Vienos visuotinės kultūros nėra ir negali būti.
Oswald Spengler
Istorijos samprata
Kritikavo tradicinį istorijos skirstymą į senovės, vidurinių amžių ir šiuolaikinę. Istorija, anot O. Spenglerio, neturi centro, vieno atskaitos taško ir vienos krypties, todėl istorijos filosofija gali tirti tik lyginamąją kultūrų morfologiją – jų tipinius gyvenimo ritmus, dėsnius. Istorijoje nėra nei progreso, nei regreso – tik kultūrų ciklai. O. Spengleris kultūros ciklus lygino su metų laikais. Pavasario laikotarpiui būdinga kaimo, feodalizmo kultūra, herojinė epinė kūryba; vasarai – aristokratiškoji kultūra, atsiranda individualūs kūrėjai; rudenį vyrauja miesto kultūra, menksta religijos, tradicijos autoritetas, atsiranda pirmųjų nuosmukio požymių; žiemą – megapolio kultūra, politinė tironija, atsiranda proletariatas, nuolat vyksta karai, didėja skepticizmas ir materializmas, šioje nuosmukio pakopoje kultūra praranda savo dvasią, gyvastingumą ir tampa tik civilizacija (mirusiu mechanizmu).
Įtaka
Nors O. Spenglerio mintys turėjo įtakos nacionalsocializmo ideologijai, jis pesimistiškai mąstė apie Vokietijos ateitį, neigė vokiečių tautos pranašumą, nepritarė rasizmui ir antisemitizmui. Jo idėjos turėjo įtakos J. Ortegai y Gassetui, M. Heideggeriui, A. Toynbee.
Kiti svarbūs veikalai
Dar parašė veikalus Prūsiškumas ir socializmas (Preußentum und Sozialismus 1919), Naujas Vokietijos imperijos kūrimas (Neubau des Deutschen Reiches 1924), Žmogus ir technika (Der Mensch und die Technik 1931), Politikos raštai (Politische Schriften 1932), Sprendimų metai (Jahre der Entscheidung 1933). Į lietuvių kalbą išversta O. Spenglerio straipsnių, kūrinių fragmentų.
2271