Biron otelis Paryžiuje (1730, architektas J. Aubert’as; dabar A. Rodino muziejus)
otèlis (pranc. hôtel), miesto rūmai, statyti nuo 16 a. vidurio iki 19 a. pradžios Prancūzijoje. Plito vėlyvoje renesanso, baroko, rokoko, klasicizmo laikotarpiais. 17 a. otelis – reprezentacinis pastatas, dažniausia statytas tarp parko ir paradinio kiemo, dviejų aukštų, su sparnais, anfiladinėmis patalpomis. Pirmajame aukšte buvo didelis kambarys, fojė, valgomasis, salonai, antrajame – apartamentai, miegamieji. 18 a. otelis tapo nedideliu, elegantišku, puošniu dviejų aukštų namu su priėmimų sale, kabinetais, buduarais, salonais. Interjerai harmoningi, puošti prabangiais sienų apmušalais, freskomis, paveikslais, veidrodžiais, skulptūromis, medžio drožiniais, apstatyti mobiliais, funkcionaliais, puošniais baldais.
Pirmuosius otelius 16 a. viduryje suprojektavo architektai S. Serlio, B. Ducerceau, F. Mansart’as. Žymesni oteliai Paryžiuje: Lambert (1644, architektas L. Le Vau), Beauvais (1660, architektas A. Le Pautre’as), barokiniai Estrées (1713, architektas R. De Cotte’as), Matignon (1724, architektas J. Courtonne’as), Biron (1730, architektas J. Aubert’as), klasicistiniai de Montmorency (1771, architektas C.-N. Ledoux, neišliko), Gallifet (1796, architektas E. F. Legrand’as).
2271