otosklerozė

otoskleròzė (otosclerosis; oto… + sklerozė), ausies liga, kuriai būdingas nuolat stiprėjantis prikurtimas ir ūžesys ausyse. Simptomų atsiranda dėl pasikeitusių kaulėjimo procesų vidurinėje ausyje (klausos kauliukų), sutrikdančių garso perdavimą ir sukeliančių tolydų klausos blogėjimą. Negydomas prikurtimas progresuoja. Vienas klausos kauliukų (kilpa) ir jį laikantis raištis sukaulėja, todėl kilpa nebegali judėti, garso banga nepasiekia vidinės ausies ir dėl to atsiranda prikurtimas. Priežastys galutinai nėra nustatytos. Manoma, polinkis sirgti otoskleroze paveldimas. Ligą dažniausiai provokuoja medžiagų apykaitos sutrikimai, hormoniniai pokyčiai organizme, daugiausia bręstant, nėštumo metu (būdinga ligos pradžia – pablogėjusi klausa po gimdymo). Dažniau serga moterys 20–40 gyvenimo metais. Pamažu prastėja klausa (negirdima žemų dažnių garsų) iš pradžių viena, vėliau – ir kita ausimi. Prikurtimas lėtai progresuoja, bet kartais klausa sutrinka greitai, per kelis mėnesius. Kai kurie ligoniai geriau girdi būdami triukšmingoje aplinkoje. Dažnai kartu su prikurtimu atsiranda ir garso suvokimo sutrikimų, kai asmuo girdi, bet nesugeba suprasti žodžių prasmės. Apie 80 % pacientų vargina ūžesys (stipresnis, jei kartu yra pažeistas ir klausos nervas), apibūdinamas kaip lapų šlamėjimas, jūros ošimas, telefono laidų dūzgimas ir kita, kartais – nestiprus galvos svaigimas. Diagnozuojama pagal ligonio nusiskundimus, atlikus specifinius kamertoninius testus, akustinės impedansometrijos tyrimą. Tonine ribine audiometrija nustatomas kondukcinis (laidžiosios garso sistemos) klausos pažeidimo tipas. Gydoma operacija. Po operacijos klausa atsikuria ar iš dalies pagerėja 90–95 % ligonių. Be operacijos, rekomenduojami klausos aparatai.