Bauer Otto (Otas Báueris) 1881 09 05Viena 1938 07 04Paryžius, Austrijos politikas, ekonomistas, sociologas.
Politinė veikla
Nuo 1904 Austrijos socialdemokratų partijos parlamento frakcijos sekretorius. 1907 su K. Renneriu parengė kultūrinės nacionalinės autonomijos programą. I pasaulinio karo dalyvis, karo belaisvis Rusijoje. Nuo 1917 vadovavo socialdemokratų partijos kairiajam sparnui, po V. Adlerio mirties (1918) buvo idėjinis partijos lyderis. 1918–19 užsienio reikalų ministras; 1919 03 02 su Vokietija pasirašė slaptą susitarimą dėl anšliuso (jį valstybės nugalėtojos atmetė). 1919 06 išstojo iš partijos, tačiau liko faktišku jos vadovu. Su kitais įkūrė Dviejų su puse internacionalą (1921) ir Socialistų internacionalą (1923). 1929–34 Austrijos nacionalinės tarybos narys. Po nesėkmingo socialdemokratų sukilimo (1934) emigravo. Kylant fašizmo grėsmei rėmė Europos socialdemokratų sąjungą su komunistais.
Otto Baueris sako kalbą prie Vienos rotušės (apie 1930, Austrijos nacionalinė biblioteka)
Idėjos ir veikalai
Vienas austromarksizmo teoretikų. Sukūrė darbininkų klasės demokratinės politinės valdžios teoriją kaip atsvarą mokymui apie proletariato diktatūrą.
Svarbiausi veikalai: Nacionalinis klausimas ir socialdemokratija (Die Nationalitätenfrage und die Sozialdemokratie 1907), Austrijos revoliucija (Die österreichische Revolution 1923).