Warburg Otto Heinrich (Otas Heinrichas Várburgas) 1883 10 08Freiburg1970 08 01Vakarų Berlynas, vokiečių biochemikas.
Išsilavinimas ir veikla
Baigė chemiją Berlyno (1906) ir mediciną Heidelbergo (1911) universitetuose. I pasaulinio karo metais tarnavo kavalerijoje. Nuo 1918 Kaizerio Vilhelmo biologijos instituto Berlyne profesorius. 1931–35 Kaizerio Vilhelmo ląstelės fiziologijos instituto (dabartinis Maxo Plancko institutas) direktorius. Mokslinio darbo pagrindinė sritis – ląstelės medžiagų apykaita, kvėpavimą, deguonies pasisavinimą reguliuojantys fermentai, citochromai. Aprašė fotosintezę (su D. Burku, 1904–88, Jungtinės Amerikos Valstijos), 1924 pirmasis pastebėjo, kad piktybinio naviko ląstelės naudoja mažiau deguonies nei sveikos. Sukūrė manometrijos metodą dujų slėgio pokyčiams matuoti. 1932 išskyrė vadinamąjį geltonąjį fermentą (flavoproteiną), dalyvaujantį ląstelės dehidrogenacijos reakcijose, atrado, kad šis fermentas veikia susijungęs su nebaltyminiu komponentu (koenzimu) flavinadenindinukleotidu. 1935 atskleidė, kad nikotinamidas dalyvauja dehidrinimo reakcijose.
Otto Heinrich Warburg (1950)
Veikalai
Svarbiausi veikalai: Navikų medžiagų apykaita (Stoffwechsel der Tumoren 1926), Gyvųjų medžiagų katalizatoriai (Katalytische Wirkungen der lebendigen Substanz 1928), Vandenilį pernešantys fermentai (Wasserstoffübertragende Fermente 1948), Fotosintezės mechanizmai (Mechanism of Photosynthesis 1951), Vėžio ląstelių formavimasis (Entstehung der Krebszellen 1955), Nauji ląstelės fiziologijos tyrimų metodai (Weiterentwicklung der zellphysiologischen Methoden 1962).
Apdovanojimai
Nobelio fiziologijos ir medicinos premija (1931).
Otto Heinrich Warburg