Rank Otto (Otas Ránkas) 1884 04 22Viena 1939 10 31Niujorkas, austrų psichologas. Žydų kilmės. Dr. (1912). Vienas žymiausių psichoanalizės atstovų.
Išsilavinimas ir profesinė veikla
Studijavo Vienos universitete. 1906–1925 S. Freudo padėjėjas ir Vienos psichoanalizės draugijos sekretorius. Dalyvavo Pirmajame pasauliniame kare. 1926–1935 Paryžiuje dirbo psichoterapeutu ir dėstė Sorbonoje. Dažnai vyko į Jungtines Amerikos Valstijas, kur dėstė Harvardo, Yale’io, Stanfordo, Pensilvanijos universitetuose. 1935 persikėlė į Jungtines Amerikos Valstijas. 1912–1925 su H. Sachsu leido žurnalą Imago, 1913–1925 su S. Freudu ir S. Ferenczi – žurnalą Die Zeitschrift für Psychoanalyse. 1919 su S. Freudu įkūrė Tarptautinę psichoanalizės leidyklą.
S. Freudo sekėjas, bet vėliau nepritarė jo idėjai, kad psichoanalizė turėtų būti pasyvesnė, mažiau palaikanti pacientą (laisvųjų asociacijų metodas), taip pat kritikavo S. Freudą už seksualumo sureikšminimą psichoanalizėje. Veikale Psichoanalizės plėtros tikslai (Entwicklungsziele der Psychoanalyse, su S. Ferenczi, 1924) pasisakė, kad psichoanalizė, kurios tikslas – emocinius patirties veiksnius pakeisti intelektiniais procesais, būtų taikoma pirmiausia gydymo tikslais ir jos būtų vengiama vien siekiant pagilinti teorines žinias apie žmogaus psichikos veiklą. Reikia atidžiau analizuoti dabartinio gyvenimo, o ne praeities įvykius. Siekė praplėsti psichoanalizės taikymo galimybes mažinant jos trukmę ir savaitinių sesijų skaičių, skatinant psichoanalitiką laikytis pacientą labiau palaikančios pozicijos. Tyrė per gimimą patirtas dvasines traumas (transpersonalinė psichologija).
Otto Rank
Knygos
Veikale Gimimo trauma (Das Trauma der Geburt 1924) aiškino, kad gimdamas kūdikis susiduria su vystymosi pagrindine egzistencine – vadinamąja susiliejimo-atsiskyrimo nuo motinos – dilema. Teigė, kad vaikas bijo paties gyvenimo, išeinantį iš tarpasmeninio susiliejimo būsenos jį pasitinka egzistencinė izoliacija.
Veikale Menas ir menininkas (Kunst und Künstler 1932) teigė, kad kūrybingi žmonės dažnai patiria psichinių ar psichologinių problemų, kūrybos procesą ir neurozės įveikimą laikė susijusiais dalykais. Teigė, kad chirurginis gydymas emociškai izoliuoja individą, paneigia emocinį, kartu ir kūrybinį gyvenimą, taip sumenkindamas tarpasmeninius santykius. Pirmasis pasiūlė idėją, kad atgyvenusių minčių, emocijų, elgsenos atsikratymas yra visą gyvenimą trunkančio psichologinio augimo ir vystymosi esmė.
Kiti veikalai: Menininkas (Der Künstler 1907 31925), Mitai apie herojų gimimą (Der Mythus von der Geburt des Helden 1909), Kraujomaišos motyvas poezijoje ir padavimuose (Das Inzest‑Motiv in Dichtung und Sage 1912 21926), Psichoanalizės reikšmė humanitariniuose moksluose (Die Bedeutung der Psychoanalyse für die Geisteswissenschaften, su H. Sachsu, 1913), Traumų neurozių analizė (Eine Neurosenanalyse in Traumen 1924), Seksualumas ir kaltės jausmas (Sexualität und Schuldgefühl 1926), Psichoanalizės technika (Technik der Psychoanalyse 3 dalys 1926–1931), Genetinės psichologijos pagrindai (Grundzüge einer genetischen Psychologie 3 dalys 1927–1928), Ugdymas ir pasaulėžiūra (Erziehung und Weltanschauung 1933). 1966–1983 Kolumbijos universitetas leido žurnalą The Journal of the Otto Rank Association.