Schenk Otto (Otas Šeñkas) 1930 06 12Viena, Austrijos aktorius, operos, muzikinio teatro, kino režisierius.
Išsilavinimas ir veikla
1953 baigęs Vienos muzikos ir teatro akademiją (M. Reinhardto seminarą; aktorinį meistriškumą) vaidino ir režisavo Vienos dramos teatruose. 1957 debiutavo kaip operos režisierius W. A. Mozarto operos Užburtoji fleita spektakliu Zalcburgo valstybiniame teatre. 1962 išgarsėjo A. Bergo operos Lulu spektakliu Theatre an der Wien. 1988–97 Theater in der Josefstadt vadovas (su Robertu Jungbluthu). L. Janáčeko muzikos ir teatro akademijos Brno garbės daktaras (2017). Režisavo spektaklių žymiausiuose pasaulio operos teatruose (Vienos valstybinėje operoje, La Scala teatre Milane, Covent Garden teatre Londone, Berlyno valstybinėje operoje, Bavarijos valstybinėje operoje Miunchene, Hamburgo valstybinėje operoje, Metropolitan Opera Niujorke), festivaliuose (Bregenzo, Zalcburgo).
Otto Schenk
Bendradarbiavo su žymiausiais 20 a. antros pusės–21 a. pradžios dirigentais K. Böhmu, L. Maazeliu, L. Bernsteinu, C. Abbado, J. Levine’u, N. Harnoncourt’u, Christianu Thielemannu (g. 1959), operos solistais M. Freni, E. Gruberová, L. Pavarotti, P. Domingo, A. Netrebko, Deborah Voigt (g. 1960), Juanu Diego Flórezu (g. 1973). Sukūrė daugiau kaip 90 vaidmenų kino ir televizijos filmuose, režisavo daugiau kaip 30 kino filmų ir televizijos filmų operų.
Operos režisūra
O. Schenk. R. Strausso operos Elektra spektaklio scena (2009, dailininkas Jürgenas Rose; Elektra – Susan Bullock; Metropolitan Opera Niujorke)
Režisavo daugiau kaip 80 operos ir muzikinio teatro spektaklių (kai kurie jų teberodomi daugiau kaip 50 m.); svarbesni: L. Janáčeko Jenufa (1964), Laputės gudruolės nuotykiai (2014), G. Verdi Otelas (1965, televizijos spektaklis), Makbetas (1970), Traviata (1971), Kaukių balius (1975), Rigoletas (1989), G. Bizet Karmen (1966), W. A. Mozarto Don Žuanas (1967), Figaro vedybos (1974), Visos jos tokios (1975), Užburtoji fleita (1988), R. Strausso Rožės kavalierius (1968), Elektra (1992), G. Puccini Toska (1968), Bohema (1969), Manon Lesko (1986), L. van Beethoveno Fidelijus (1970), G. Donizetti Meilės eliksyras (1973), Don Paskualė (2006), M. Mursorgskio Borisas Godunovas (1976), R. Wagnerio Tanhoizeris (1977), Parsifalis (1981), tetralogija Nybelungo žiedas (1986), Niurnbergo meisterzingeriai (1993), U. Giordano Andrė Šenjė (1981), C. M. von Weberio Laisvasis šaulys (1983), A. Dvořáko Undinė (1987). Režisavo operečių (J. Strausso Šikšnosparnis 1972, 1979, F. Leháro Linksmoji našlė 1972).
O. Schenko operos spektakliams būdinga kinematografiškumas, realistiški, siužeto veiksmo vietą ir laikotarpį preciziškai tiksliai atkuriantys, vaizduojamos epochos arba situacijos atmosferą perteikiantys scenovaizdžiai bei kostiumai.
3227