Oudenaarde (flamand.; Áudenardė), pranc. Audenarde (Òdenardas), miestas Belgijos vakarinėje dalyje, Flandrijoje, apie 25 km į pietus nuo Gento, abipus Šeldės upės.
31 900 gyventojų (2022). Per Oudenaardę eina Briuselio–Kortrijko geležinkelis, Gento–Valenciennes’o (Prancūzija) geležinkelis ir plentas. Tekstilės (kilimų, gobelenų), siuvimo, elektronikos, alaus, stiklo, gumos pramonė, mašinų gamyba. Turizmas. Muziejai, tarp jų – miesto, archeologijos, kilimų ir gobelenų, Flandrijos dviračių lenktynių (Ronde van Vlaanderen).
Architektūra
Oudenaardės rotušė (1526–37, architektas H. van Pede)
Liepsnotosios gotikos rotušė su befrua (su kitomis 11–17 a. Belgijos ir Prancūzijos varpinėmis – pasaulio paveldo vertybė, nuo 1999) ir arkadinėmis galerijomis (1526–37, architektas H. van Pede). Bažnyčios: Pamelos Dievo Motinos (13–14 a.), Šv. Valpurgos (pradėta 1234, 15–17 a. perstatyta). Vyskupo rūmai (16–17 amžius).
Istorija
Dabartinėje miesto vietoje 974 Šv. Romos imperatorius Otonas II pastatydino tvirtovę, ginančią prekybos kelią Šeldės upe nuo Prancūzijos didikų puldinėjimų. 1033 Oudenaarde atiteko Flandrijos grafams, vėliau mieste klestėjo drabužių siuvimo, gobelenų gamybos verslai, jis buvo apsiaustas gynybine siena. 16 a. Oudenaardės miestiečiai perėjo į reformatų tikėjimą ir 1582 stipriai pasipriešino Ispanijos vietininko Alessandro Farnese’s kariuomenei (Oudenaarde užimta po kelių mėnesių apsiausties, ją apleido daug pirklių, amatininkų, didikų; pasilikę miestiečiai vėliau parėmė kontrreformaciją). 1658, 1667 ir 1745 miestą buvo užėmusi Prancūzijos kariuomenė. 1708, per Ispanijos įpėdinystės karą (1701−14), prie Oudenaardės vyko vienas svarbiausių šio karo mūšių. Smarkiai sugriauta per I pasaulinį karą. Labai išsiplėtė 1965, 1971 ir 1977, prijungus keletą gretimų miestelių.
2271