Ouro Prêto (Òro Prètas), miestas Brazilijos pietryčiuose, Minas Geraiso valstijoje, apie 100 km į pietryčius nuo Belo Horizontės.
65 100 gyventojų (2021). Ouro Prêto įsikūręs Espinhaço kalnagūbryje, apie 1100 m aukštyje. Per Ouro Prêto eina Belo Horizontės–Ponte Novos geležinkelis ir plentas. Spalvotoji (Alcan Alumínio do Brasil bendrovės aliuminio lydymo įmonė) ir juodoji metalurgija, maisto, chemijos, tekstilės pramonė. Juvelyrinių ir keraminių dirbinių, drožinių, tapybos dailieji amatai. Prie Ouro Prêto yra geležies ir mangano rūdų, boksito, talko, marmuro, dolomito, turmalino, pirito, muskovito, topazo telkinių, aukso sąnašynų. Turizmas. Ouro Prêto universitetas (1876 įkurta kasybos mokykla, nuo 1969 – universitetas). Muziejai, tarp jų – Inconfidência (Minas Geraiso aukso kasybos ir kultūros istorija), architekto Aleijadinho, Casa dos Contos, mineralogijos, aukso kasyklų, Ouro Prêto sakralinio meno, nešiojamųjų koplytėlių, arbatos ir kiti. Operos teatras (seniausias veikiantis teatras Pietų Amerikoje, įkurtas 1770). Astronomijos observatorija. Kasmetinis Ouro Prêto karnavalas (vyksta vasarį–kovą miesto gatvėse).
Architektūra
Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia Ouro Prêto (1766–94, architektas Aleijadinho)
Senamiestis – pasaulio paveldo vertybė (nuo 1980). Sakralinių pastatų architektūroje ryšku Brazilijos vėlyvojo baroko ir rokoko bruožai. Šv. Jono Krikštytojo koplyčia (1698), bažnyčios: Nossa Senhora do Carmo (1772, architektas Aleijadinho), ovalo plano Nossa Senhora do Rosário dos Pretos (1725–85, baigė architektas J. P. Arouca), Nossa Senhora do Pilar (1731–86, architektas P. G. Chavesas; bažnyčia dekoruota auksu ir sidabru), Šv. Pranciškaus Asyžiečio (1766–94, architektas Aleijadinho, centrinės navos lubose – freska Švč. Mergelės Marijos garbinimas 1810, dailininkas M. da Costa Ataíde), Šv. Juozapo (1730–1811). Rūmai: Casa de Câmara (1745–84, projektas inžinieriaus J. F. Pinto Alpoimo; dabar muziejus), Casa dos Contos (1787, dabar muziejus), Gubernatoriaus rūmai (1877), senoji klasicistinė rotušė (19 a., dabar Inconfidência muziejus).
Istorija
1698 įkurta aukso kasėjų gyvenvietė (tada vadinta Vila Rica). 1711 gavo miesto teises. 18 a. pradėjo labai plėstis, tapo vienu svarbiausių aukso kasybos centrų Brazilijoje. 1788–89 čia įvyko sukilimas, nukreiptas prieš portugalų valdžią. Nuo 1720 Minas Geraiso kapitonijos, 1823–91 – Minas Geraiso provincijos, 1891–97 – valstijos administracinis centras. 19 a. išsekus aukso telkiniams Ouro Prêto reikšmė sumažėjo.
2271