ožérškis (Lycium), bulvinių (Solanaceae) šeimos augalų gentis. Žinoma apie 80 rūšių. Ožerškis paplitęs Rytų Europoje, Azijoje, Pietų Amerikoje ir Pietų Afrikoje. Didžiausia rūšių įvairovė Pietų Amerikoje.
Neaukštas, dažnai iki 2–3 m aukščio išaugantis krūmas su gausiomis laibomis, dygliais apaugusiomis šakomis. Lapai linijiški arba lancetiški, ant trumpųjų ūglių išaugę kuokštais. Žiedai dvilyčiai, po vieną arba kelis išaugę lapų pažastyse. Vainikėlis piltuviškas arba varpelio pavidalo, vainiklapiai rausvi arba violetiniai. Vaisius – miltinga arba sultinga, ritiniška, kiaušiniška arba rutuliška, 1–3 cm skersmens raudona, oranžinė, geltona ar juoda uoga su keliomis ar keliolika plokščių sėklų.
Dygliuotojo ožerškio (Lycium barbarum), blyškiojo ožerškio (Lycium pallidum), kininio ožerškio (Lycium chinense) ir kitų visiškai sunokusios uogos valgomos šviežios ar džiovintos. Kininio ožerškio sėklose gausu maistui tinkamo aliejaus. Rytų Azijoje maistui vartojami troškinti jauni ožerškio lapai ir ūgliai. Daugelio rūšių ožerškių turi nuodingų alkaloidų. Liaudies medicinoje dygliuotojo ožerškio ir kininio ožerškio preparatai naudojami kraujagyslių, odos ir akių ligoms gydyti. Lietuvoje savaiminių ožerškio genties augalų nėra. Gėlynuose, prie sodybų ir parkuose buvo auginamas dygliuotasis ožerškis (Lycium barbarum), dabar retai paupiuose, šlaituose, dykvietėse pasitaiko sulaukėjusių. Gana retai soduose auginamas kininis ožerškis.
dygliuotasis ožerškis
849