Paavo Olavi Rintala

Rintala Paavo Olavi (Pavas Olavis Rntala) 1930 09 20Viipuri (dabar Vyborg) 1999 08 08Kirkkonummi (prie Espoo), suomių rašytojas. Studijavo teologiją Helsinkyje. 1969–84 vadovavo Suomijos taikos gynėjų komitetui. Kūrybai būdinga Europos kultūrinių ir dorovinių vertybių kitimo vaizdavimas, istorinės medžiagos ir asmeninių išgyvenimų siejimas, religiniai apmąstymai. Ankstyvuosiuose romanuose (Turtuolis ir vargeta / Rikas ja köyhä 1955, Streikas / Lakko 1956, Jaunuoliai / Pojat 1958, Smulkaus valdininko mirtis / Pikkuvirkamiehen kuolema 1959, Mano senelė ir Mannerheimas / Mummoni ja Mannerheim 3 dalys 1960–62, Partizanų leitenantas / Sissiluutnantti 1963) gvildenama karo baisumų išgyvenimai, reiškiama karo beprasmiškumo nuostata, būdinga psichologizmas, siekis suvokti istorijos raidą, jos procesų priežastis, tautos vaidmenį esminiais istoriniais laikotarpiais, gausu filosofinių samprotavimų apie laisvę, instinktyvią gyvenimo jėgą. Realistiškai vaizduojama gyvenimas pokario laikotarpiu, moderniosios visuomenės dorovinių vertybių nuosmukis, gausu dokumentinės medžiagos, būdinga dvasinių ir materialinių vertybių priešpriešinimas, išreiškiamas nagrinėjant miesto ir kaimo, turto ir skurdo, meno ir gyvenimo poetinius vaizdinius. Daugelyje romanų reiškiamas pasipriešinimas nusistovėjusioms literatūrinėms normoms, ideologiniams ir nacionaliniams tabu. Romanuose Aš, Grünewaldas (Minä, Grünewald 1990, Laikas ir sapnas (Aika ja uni 1993), Marijos meilė (Marian rakkaus 1994), Faustas (Faustus 1996) gvildenamos bendražmogiškų vertybių temos, analizuojama meno, kūrybinio įkvėpimo samprata ir kaina, menininko gyvenimo įvairūs aspektai, keliama idėja, kad menas neatsiejamas nuo gyvenimo. Parašė dokumentinių, paremtų interviu medžiaga, romanų (Kareivių balsai / Solitaiden äänet 1966, Leningrado likimo simfonija / Leningradin kohtalonsinfonia 1968, lietuvių kalba fragmentai 1974, Vietnamo gervės / Vietnamin kurjet 1970), jiems būdinga satyra, saviironija, reiškiamas nusivylimas politiniais idealais. Pagal J. Bobrowskio poeziją parašė knygą Sarmatijos Orfėjas (Sarmatian Orfeus 1991), joje gausu lietuviškų motyvų, tai psichologinis humanistinis veikalas, kuriame gvildenama Sarmatijos žmonių likimai 1940–44 laikotarpiu, kai daugelis jų buvo priversti tapti kariais, vėliau tapo kūrėjais. Dar sukūrė satyrinių politinių romanų, novelių (rinkiniai Enas / Eino 1963, Lenkijos taurė / Puolan malja 1982), dramų, radijo pjesių, publicistinių veikalų. Pagal kūrinius pastatyta filmų.

2271