Pabáisko mšis įvyko 1435 09 01 prie Žirnajų ežero ir iš jo ištekančio Žirnajos upelio (apie 10 km į pietus nuo Ukmergės) tarp pretendentų į Lietuvos didžiojo kunigaikščio sostą Žygimanto Kęstutaičio ir Švitrigailos kariuomenių. Manoma, abi turėjo maždaug po 15 000 žmonių. Švitrigailos kariuomenę sudarė daugiausia jo šalininkai iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės rytinių žemių, jį rėmė Livonijos ordino karinės dalys. Žygimanto Kęstutaičio kariuomenė buvo sudaryta daugiausia iš Lietuvos ir Vakarų Baltarusijos gyventojų, ją rėmė karinis dalinys iš Lenkijos (vadas Jakubas Kobylańskis), kurios didikai stojo prieš griežtą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės savarankiškumo gynėją Švitrigailą. Žygimanto Kęstutaičio kariuomenei, Lietuvos metraščių žiniomis, vadovavo jo sūnus Mykolas. Auštant Švitrigailos pajėgos nuo ežero vakarinės pusės ėmė trauktis Ukmergės link. Pastebėjusi šį manevrą Žygimanto Kęstutaičio kariuomenė, stovinti ežero kitoje pusėje, įsiveržė į Švitrigailos kariuomenės vidurį, suskaldė ją į dvi dalis ir sumušė.
paminklas Pabaisko mūšiui atminti (2005, skulptorius Viktoras Žentelis) Pabaiske
Livonijos ordino magistras Franke Kerskorffas žuvo, Švitrigaila pabėgo į Polocką. 42 kunigaikščiai, Švitrigailos šalininkai, pateko į nelaisvę.
Mūšiu iš esmės baigėsi vidaus karas, prasidėjęs 1432, Žygimanto Kęstutaičio šalininkams pašalinus Švitrigailą iš didžiojo kunigaikščio sosto. Buvo suduotas didelis smūgis Livonijos ordinui.
Šventosios mūšis; Ukmergės mūšis
J. Matusas Švitrigaila Kaunas 1938; B. Dundulis Lietuvos kova dėl valstybinio savarankiškumo 15 amž. Vilnius 1968; T. Baranauskas Pabaisko mūšis Vilnius 2019.
903