Pãbaltijo operãcija, Bãltijos operacija, SSRS kariuomenės strateginė puolamoji operacija prieš Vokietijos kariuomenę per II pasaulinį karą. Vyko 1944 09 14–11 24.
Tikslas
SSRS karinė vadovybė siekė smūgiais Rygos ir Talino kryptimis suskaldyti Vokietijos grupuotę, apsupti ir sunaikinti kai kurias jos dalis neleidžiant armijų grupei Šiaurė atsitraukti į Rytų Prūsiją.
Pajėgos
Dalyvavo SSRS I, II, III Pabaltijo ir Leningrado frontų kariuomenė (apie 900 000 žmonių, apie 17 500 artilerijos pabūklų ir minosvaidžių, 3000 tankų ir savaeigių artilerijos pabūklų, daugiau kaip 2500 kovos lėktuvų) ir Baltijos laivynas. Frontų veiksmus koordinavo A. Vasilevskis. Gynėsi Vokietijos armijų grupė Šiaurė (vadas F. Schörneris) ir armijų grupės Centras 3‑oji tankų armija (vadas Erhardas Raussas): daugiau kaip 700 000 karių, apie 7000 artilerijos pabūklų ir minosvaidžių, daugiau kaip 1200 tankų. Vokietijos pajėgas rėmė 1‑asis ir 6‑asis oro laivynai (daugiau kaip 400 kovos lėktuvų).
Eiga
I, II ir III Pabaltijo frontai (vadai I. Bagramianas, A. Jeriomenka, Ivanas Maslenikovas) 1944 09 14 pradėjo Rygos operaciją ir per 3 dienas pralaužė vokiečių gynybą. Leningrado frontas (vadas L. Govorovas), remiamas Baltijos laivyno, 09 17 pradėjo Talino operaciją, t. p. pralaužė priešininko gynybą, 09 20 užėmė Rakverę, 09 22 – Taliną. Per Rygos ir Talino operacijas armijų grupei Šiaurė padaryta didelių nuostolių, ji priversta trauktis iš Estijos (išskyrus Vakarų Estijos salyną) ir Šiaurės Latvijos. Norėdama pridengti Rygą armijų grupė Šiaurė rugsėjo pabaigoje įsitvirtino Siguldos gynybos ruože (60 km į šiaurės rytus nuo Rygos). SSRS I Pabaltijo fronto kariuomenė, užėmusi Baldonę, 20–23 km nuotoliu iš pietų priartėjo prie Rygos. Leningrado fronto 8‑oji armija ir Baltijos laivynas 09 27 pradėjo Moonzundo operaciją (truko iki 11 24) ir iki 10 10 užėmė Vakarų Estijos salyno pagrindinę dalį. I Pabaltijo frontas, remiamas III Baltarusijos fronto 39‑osios armijos, 10 05 pradėjo Klaipėdos operaciją (joje dalyvavo ir Šešioliktoji lietuviškoji šaulių divizija). Per šią operaciją žlugo Vokietijos karinės vadovybės planas atitraukti Šiaurės kariuomenę į Rytų Prūsiją. SSRS kariuomenės tankų daliniai 10 10–11 ties Palanga pasiekė Baltiją ir blokavo Klaipėdą (ją po atkaklių mūšių užėmė tik 1945 01 28, Kuršių neriją – 02 04). II ir III Pabaltijo frontų kariuomenė 10 15 užėmė Rygą.
Padariniai
Per Pabaltijo operaciją SSRS kariuomenė sunaikino Vokietijos armijų grupių Centras ir Šiaurė komunikacines linijas, Šiaurės grupės 27‑oji divizijos ir 1‑oji brigada buvo užblokuotos Kurše ir prarado strateginę reikšmę (jos kapituliavo 1945 05 08). SSRS vėl okupavo Baltijos valstybių teritoriją, išskyrus Kuršą ir Klaipėdą (didžiąją dalį Lietuvos SSRS kariuomenė jau buvo užėmusi anksčiau, per 1944 06 23–08 29 Baltarusijos operaciją).