pabgėliai, asmenys, dėl nesaugumo perėję savo valstybės sieną; jų negina savosios vyriausybės.
Iki 19 a. keliaujant iš vienos šalies į kitą nereikėjo vizų, prieglobstis kitoje šalyje būdavo suteikiamas be kliūčių; pabėgėlių problemos nebuvo, nors žmonių, dėl religinių, rasinių ar kitokio pobūdžio persekiojimų ieškančių prieglobsčio, buvo visais laikais. Daugumoje Europos šalių uždaros sienos atsirado 19 a. pabaigoje.Tarptautiniu mastu pabėgėlių problema buvo pripažinta po I pasaulinio karo, kai Europoje pabėgėlių labai padaugėjo (emigrantai iš Sovietų Rusijos, dėl turkų vykdytų žudynių iš Mažosios Azijos bėgantys armėnai, vėliau – pabėgėliai iš pilietinio karo apimtos Ispanijos). Jų problemoms spręsti Tautų Sąjungos sprendimu 1921 įsteigta Pabėgėlių reikalų komisija, kurią vėliau ne kartą keitė panašaus pavadinimo organizacijos.
armėnų pabėgėlių stovykla (apie 1920)
Jų problemoms spręsti Tautų Sąjungos sprendimu 1921 įsteigta Pabėgėlių reikalų komisija, kurią vėliau ne kartą keitė panašaus pavadinimo organizacijos. Komisija įsteigė vadinamąjį Tautų Sąjungos pasą (Nanseno pasą; pagal pirmojo komisaro norvegų keliautojo F. Nanseno pavardę), jo savininkas galėjo laisvai kirsti valstybių sienas. Pabėgėlių klausimas, ypač dėl nacių politikos Vokietijoje ir jos užimtuose kraštuose, buvo aktualus iki pat II pasaulinio karo, o po karo jis dar paaštrėjo (karo pabėgėliai, DP). 1947 Pakistanui atsiskyrus nuo Indijos, šalys apsikeitė 18 mln. musulmonų ir hinduistų gyventojų. 1949 įsikūrus Kinijos Liaudies Respublikai iš jos į Taivaną ir Didžiosios Britanijos valdomą Honkongą pabėgo daugiau kaip 2 mln. žmonių, daug pabėgėlių buvo po 1956 metų Vengrijos, 1959 Kubos revoliucijų, 1959 Kinijai nuslopinus sukilimą Tibete.
vokiečių pabėgėliai (DP) Berlyno Anhalterio stotyje (1945)
pabėgėlių stovykla Mogadiše (Somalis, 2013 04 30)
Per Afganistano karą (1978–92) ir vėlesnius karo veiksmus iš šalies pabėgo apie 5 mln., per Somalio pilietinį karą (nuo 1991) – daugiau kaip 2 mln. gyventojų. Didžiausią 21 a. pradžios pabėgėlių bangą sukėlė Sirijos pilietinis karas – 2011–17 iš šalies pasitraukė apie 5,5 mln. gyventojų. Jungtinių Tautų duomenimis, 2019 pasaulyje buvo apie 20,2 mln. pabėgėlių (iš jų apie 2,6 mln. Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje, apie 6,3 mln. – likusioje Afrikos dalyje, apie 4,1 mln. – Azijoje ir Ramiojo vandenyno salose, apie 6,5 mln. – Europoje). Rusijai 2022 02 24 užpuolus Ukrainą ją paliko apie 6 mln. žmonių, ieškančių prieglobsčio Europos valstybėse (daugiausia Lenkijoje; Lietuvoje 2022 balandžio pabaigoje užregistruota apie 49 000 pabėgėlių iš Ukrainos, birželio pradžioje – apie 56 000).
20 a. antroje pusėje susikūrė keletas tarptautinių nevyriausybinių ir vyriausybinių pagalbos pabėgėliams organizacijų, svarbiausia iš jų pripažįstama 1950 įkurta Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro organizacija. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja 2000 06 20 dieną paskelbė Tarptautine pabėgėlių diena.
Pabėgėliai Lietuvoje
Lietuvoje pabėgėlių problemas sprendžia Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (prieglobstis).
2015 prasidėjus migracijos krizei Europoje (Pabėgėlių krizė), Lietuva įsipareigojo priimti 1105 užsienio piliečius (vėliau šis skaičius sumažintas iki 1077, o terminas pratęstas iki 2021 06 30). Užsieniečiai, perkelti į Lietuvą bendradarbiaujant su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis, trečiosiomis valstybėmis, Europos Sąjungos institucijomis ar tarptautinėmis organizacijomis, gauna tokias pat išmokas ir paslaugas, kaip ir kiti prieglobsčio gavėjai, tačiau visos išlaidos, susijusios su perkeltųjų asmenų integracija, yra finansuojamos Europos Sąjungos lėšomis. 2020 02 į Lietuvą nuo 2016 perkelti 489 asmenys – Sirijos, Irako, Eritrėjos, Senegalo, Nigerijos, Bisau Gvinėjos piliečiai, asmenys be pilietybės.
2020 vasarą Baltarusijoje prasidėjus pilietiniams neramumams Lietuva įsipareigojo suteikti prieglobstį nuo represijų bėgantiems baltarusiams atidarydama vadinamąjį humanitarinį koridorių (iki 2021 10 Baltarusijos piliečiams išduota 4070 humanitarinių vizų, 175 piliečiai paprašė politinio prieglobsčio, 40 jį jau buvo gavę).
Lietuvai aktyviai rėmiant Baltarusijos opoziciją A. Lukašenkos režimas panaudojo nelegalią migraciją kaip politinį įrankį prieš Lietuvą ir Lenkiją organizuodamas šių šalių pasienyje pabėgėlių iš Azijos ir Afrikos srautus (dauguma jų atvyksta į Baltarusiją turėdami turistines vizas, kai kurie studijuoja Minske ar Maskvoje). 2021 06 pradžioje nelegalių migrantų iš Baltarusijos į Lietuva buvo kasdien po keliasdešimt, liepos pradžioje – iki 150 žmonių. 2021 07 02 visoje šalyje paskelbta ekstremali padėti, 11 10 pasienyje su Baltarusija – nepaprastoji padėtis. Valstybės sienos apsaugos tarnybai į pagalbą pasitelkta kariuomenė, pradėta tverti valstybinę sieną spygliuota tvora (koncertina) numatant statyti fizinę sieną. Nuo 08 03 neteisėtus migrantus leista apgręžti ir grąžinti į Baltarusiją.
neteisėti migrantai Rūdninkuose (2021 08 16)
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, nuo 2021 pradžios iki 10 01 į Lietuvą pateko 4163 migrantai. Didžioji dalis jų prisistatė esantys iš Irako (t. p. iš Irano, Sirijos, Kamerūno ir kitų šalių), apie 70 % – vyrai (daugiausia 20–29 metų). Atvykėliai apgyvendinti Užsieniečių registracijos centre Pabradėje, vėliau – kitose gyvenvietėse.
pabėgėliai iš Artimųjų Rytų per Sovėniją keliauja Vokietijos link (2015 10)
rohinjų vaikai Kutupalongo pabėgėlių stovykloje (2017 09 27)