Pabianice

Pabianice (Pabiancės), miestas Lenkijos vidurinėje dalyje, Lodzės vaivadijoje, į pietvakarius nuo Lodzės (priklauso jos aglomeracijai); apskrities centras.

62 954 gyventojai (2021).

Per Pabianices eina Lodzės–Kaliszo geležinkelis ir plentas. Tekstilės, siuvimo, chemijos (Polfa SA, Aflofarm farmacijos įmonės), elektrotechnikos (Philips Lighting Pabianice SA elektros lempučių; automobilinių elektros laidų), maisto (mėsos, pieno, malimo), metalo ir medienos apdirbimo, baldų, popieriaus pramonė, žaislų gamyba, plastikų perdirbimas. Turizmas.

Aukštoji humanitarinių ir ekonomikos mokslų mokykla. Miesto muziejus. Prie Pabianicių, Lodzės laisvosios ekonominės zonos teritorijoje, yra viena didžiausių Lenkijoje žemės ūkio produktų prekyviečių; į pietryčius nuo Pabianicių – didžiausias Europoje Rzgówo–Tuszyno–Głuchówo turgų kompleksas.

Architektūra

Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia Pabianicėse

Rūmai: vėlyvojo renesanso kapitulos (apie 1571), klasicistiniai Enderų (1883), Kindlerio (apie 1890). Bažnyčios: vėlyvojo renesanso Šv. apaštalo evangelisto Mato (1588), klasicistinė Šv. Petro ir šv. Pauliaus (1842), neogotikinė Rožinio Švč. Mergelės Marijos (1904), neobarokinė Baptistų (19 a. pabaiga–20 a. pradžia). Senoji sinagoga (1847).

Istorija

10–11 a. dabartinių Pabianicių vietoje buvo gyvenvietė, 12 a. – kaimas, Krokuvos kapitulos dvarų administracinis centras (kapitulai Pabianicės priklausė iki 1793). 1297 arba 14 a. pirmoje pusėje gavo miesto teises. Viduriniais amžiais Pabianicių gyventojai vertėsi žemdirbyste ir amatais (audė gelumbę ir drobę). Po 17 a. vidurio karo su Švedija ir 1700–21 Šiaurės karo Pabianicės smuko (18 a. pradžioje buvo 300 gyventojų). 18 a. pabaigoje mieste susikūrė gausios vokiečių ir žydų bendruomenės.

Nuo 1793 priklausė Prūsijos karalystei, 1807–15 Varšuvos kunigaikštystei, nuo 1815 – Rusijos imperijai (Lenkijos karalystei). 19 a. pradžioje pradėta plėtoti tekstilės, 19 a. pabaigoje – chemijos, 20 a. trečiame–ketvirtame dešimtmetyje – elektrotechnikos pramonę. Pabianicės labai išsiplėtė (vien 19 a. antroje pusėje gyventojų padaugėjo 8 kartus).

Per II pasaulinį karą (1939–45) aneksavo Vokietija; buvo išžudyti žydai (1939 jie sudarė 18 % gyventojų). 1951–75 ir nuo 1999 Pabianicės – apskrities centras.

1998 06 19 pasirašyta Pabianicių ir Rokiškio bendradarbiavimo sutartis.

2271