Pãbiržė, miestelis Biržų rajono savivaldybės teritorijoje, 8 km į vakarus nuo Biržų; seniūnijos, parapijos centras. 179 gyventojai (2021). Per miestelį eina Biržų−Pasvalio plentas. Švenčiausiosios Trejybės bažnyčia (pastatyta 1910). Paštas, ambulatorija, Atžalyno pagrindinės mokyklos skyrius (1782−1944 pradinė, 1944−48 progimnazija, 1948−50 septynmetė, 1950−2008 vidurinė, 2008–20 pagrindinė mokykla), biblioteka (įkurta 1946). 18 a. vėlyvojo baroko architektūros ansamblis: varpinė, buvusi klebonija, sandėlis. Miestelyje yra paminklai Vytautui Didžiajam (1930) ir vyskupui M. Valančiui (1932, per karą abu nugriauti, 1990 atstatyti), kritusiems už laisvę (1999). Pabiržė yra Biržų regioninio parko teritorijoje. Prie miestelio yra Pabiržės kraštovaizdžio architektūros draustinis.
Pabiržė
Istorija
Pabiržė pirmą kartą paminėta, kai 1515 Vilniaus vyskupas Albertas Vaitiekus Radvila pastatė bažnyčią. 1645 Karolis ir Marija Rastauskai pastatė naują bažnyčią ir dovanojo jai palivarką (dėl to iki 20 a. pradžios Pabiržė dar buvo vadinama Rastauskyne). Apie 1726–29 įkurta parapija.
19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje ir 1919–50 Pabiržė buvo valsčiaus centras. 1900 įkurtas vartotojų kooperatyvas, 1907 atidarytas Saulės draugijos skyrius. Per 1905–07 revoliuciją gyventojai išvaikė rusų valsčiaus valdybą. 1919 veikė kooperatyvas, arbatinė, 2 parduotuvės, 1928 atidaryti senelių globos namai, 1932 buvo 22 namai.
20 a. 3–4 dešimtmetyje veikė 7 visuomeninės ir religinės organizacijos. 1944 08 Pabiržės apylinkėse susikūrė T. Morkvino-Tamošiaus vadovaujamas Lietuvos partizanų būrys, rudenį įvyko 2 jo susirėmimai su sovietine kariuomene. Sovietų okupacijos metais Pabiržė buvo apylinkės centras, plėtėsi Likėnų link. 1970–89 buvo prijungta prie Likėnų. 1989 Pabiržė vėl tapo miesteliu, prie jos prijungta didelė dalis Likėnų. Pabiržėje gimė kompozitoriai broliai 1902 A. Budriūnas, 1909 B. Budriūnas ir 1898 M. Budriūnas. 1859 buvo 74, 1923 miestelyje – 97, dvare – 126, 1959 miestelyje – 101, 2001 – 364, 2011 – 300 gyventojų.
-Rastauskynė