Neruda Pablo (Pablas Nerudà), tikr. Neftalí Ricardo Reyes Basoalto 1904 07 12Parral (Maulės administracinis regionas) 1973 09 23Santjagas (palaidotas Isla Negra pakrantėje), Čilės poetas, diplomatas, visuomenės veikėjas. Čilės kalbos akademijos narys (1969). Vaikystę ir jaunystę praleido Temucoje (Araucaníjos administracinis regionas), nuo 1918 spausdino savo eilėraščius vietos laikraštyje. 1921 persikėlė į Santjagą; Santjago universitete studijavo pedagogiką ir prancūzų kalbą, studijų nebaigė. Nuo 1927 diplomatas Birmoje, vėliau – Ceilone, Singapūre, Indonezijoje. 1932 grįžo į Čilę. 1933–34 diplomatas Argentinoje, 1934–37 – Ispanijoje. Domėjosi politine veikla, dalyvavo 1936–39 Ispanijos pilietiniame kare. 1939–43 diplomatas Meksikoje. 1945–48 Čilės Respublikos Senato narys. 1945 įstojo į Čilės komunistų partiją. 1949 išvyko į Argentiną. 1953 grįžo į Čilę. Po 1973 09 11 A. Pinocheto Ugarte’s karinio perversmo buvo laikomas namų arešte.
Pablo Neruda
Ankstyvajai modernistinei poezijai būdinga intymumo ir vienatvės temos, vėliau ryšku Ispanijos pilietinio karo, Lotynų Amerikos istorijos ir gamtos motyvai. Kūryba skirstoma į 5 etapus. Pirmojo etapo poezijos rinkiniuose Šventės daina (La canción de fiesta 1921, Niūruma (Crepuscular 1923) vaizduojama žmogaus vienatvė priešiškame pasaulyje. Antrajam etapui priskiriami erotiniai eilėraščių rinkiniai Dvidešimt meilės poemų ir viena nevilties daina (Veinte poemas de amor y una canción desesperada 1924, lietuvių kalba pavadinimu 20 eilėraščių apie meilę ir viena nevilties daina 1971 21977), Begalinio žmogaus gundymas (Tentativa del hombre infinito 1926), trečiajam etapui – siurrealistinių eilėraščių rinkinys Gyvenamoji vieta – Žemė (Residencia en la Tierra t. 1 1934, t. 2 1935). Ketvirtojo etapo eilėraščių rinkiniuose Ispanija širdyje (España en el corazón 1937), Kapitono eilės (Los versos del capitán 1952), epinėje poemoje Visuotinė giesmė (Canto general 1950) ryšku Ispanijos pilietinio karo ir kovos už engiamuosius temos. Penktojo etapo poezijos rinkiniams Paprastos odės (Odas elementales 3 knygos 1954–57), Juodosios salos prisiminimai (Memorial de la Isla negra 1964), Barkarolė (La barcarola 1967), Degantis kardas (La espada encendida 1970), Klausimų knyga (Libro de las preguntas 1974) būdinga tradicinės ir romantinės formos. Dar parašė romaną Gyventojas ir jo viltis (El habitante y su esperanza 1926), pjesę Choakino Murjetos žvaigždė ir mirtis (Fulgor y la vida de Joaquín Murrieta 1967). Išleista poetine forma parašyta prisiminimų knyga Prisipažįstu, kad gyvenau (Confieso que he vivido 1974). Lietuvių kalba išleista poema Miškų kirtėjas tepabunda! (1953), Odė spaudai (1986), poezijos rinktinė Poezija (1972). P. Nerudos vardu pavadintas Merkurijaus krateris.
Nobelio literatūros premija (1971).
2440