Pablo Picasso
Picasso Pablo (Pablas Pikãsas), tikr. Pablo Ruiz Picasso 1881 10 25Málaga 1973 04 08Mougins (Pajūrio Alpių departamentas, Prancūzija), ispanų dailininkas. Modernizmo atstovas. Kubizmo vienas pradininkų. 1895 studijavo La Lonja meno mokykloje Barselonoje, 1897–98 – Madrido karališkojoje meno akademijoje. Domėjosi F. J. de Goyos, D. Velázquezo, El Greco kūryba. 1900 lankėsi Paryžiuje, nuo 1904 čia gyveno.
Kūryba
Iš pradžių tapė impresionistine (impresionizmas) ir H. de Toulouse’o‑Lautreco maniera. Savitas P. Picasso stilius susiklostė 1901–04 – vadinamuoju mėlynuoju laikotarpiu (Moteris, gerianti absentą 1901, Senas gitaristas 1903) tapyboje vyravo kasdienio Paryžiaus gyvenimo motyvai, skurdo, vienatvės tema, būdinga monochrominis melsvas redukuotas koloritas, ištęstos figūros, svarbi linija. 1905–06 (vadinamojo rausvojo laikotarpio) kūryboje vyrauja šiltų rožinių, pilkų, ochros žemės spalvų paletė, raiškesnėmis detalėmis vaizduojama žonglierių, arlekinų, akrobatų, cirko artistų, juokdarių gyvenimas (Akrobatų šeima ir beždžionė, Mergaitė ant rutulio, abu 1905).
Nuo 1906 kūryboje atsirado formų geometrizavimo, tūrio skaidymo elementų (stipriausią kūrybinį impulsą patyrė iš P. Cézanne’o), studijavo primityvųjį meną (afrikiečių skulptūras, kaukes). 1907 susipažino su H. Matisse’u, G. Braque’u (su kuriuo 1908–14 aktyviai bendravo). P. Picasso kubistinis periodas skirstomas į tris etapus. 1906–09 – prekubistinis (Gertrudos Stein portretas 1906; paveikslas Avinjono mergšės, 1907, laikomas pirmąja kubistine kompozicija). 1910–12 – analitinis etapas: P. Picasso siekė parodyti paveiksle du arba daugiau būdingų daikto rakursų, perteikti erdvinio kūno struktūrą, objektai dekonstruoti, išskaidyti į smulkias sudedamąsias dalis (Meno pirklio A. Vollard’o portretas, D. H. Kanveilerio portretas, abu 1910). 1912–14 – sintetinis: P. Picasso siekė pabrėžti formos ir spalvos ryšį, kad iš abstrahuotų formų galima būtų atpažinti daiktus, naudojo koliažo techniką (Gaidų sąsiuvinis ir gitara, Smuikas ir vynuogės, abu 1912, Aperityvo butelis 1913).
P. Picasso. Avinjono mergšės (aliejus, 1907, Moderniojo meno muziejus Niujorke; © LATGA / Picasso administration, 2020)
P. Picasso. Moteris sode (dažyta geležis, 1929–30, Picasso muziejus Paryžiuje; © LATGA / Picasso administration, 2020)
1915–21 P. Picasso kūryboje naudojo ir realizmo principus, 1921–24, vadinamuoju neoklasicizmo laikotarpiu, nutapė griežtų figūrinių kompozicijų su milžiniškomis moters, motinos, vaiko figūromis (Dvi moterys, bėgančios krantu 1922). 1917–24 sukūrė S. Diagilevo Rusų baleto trupės spektaklių scenovaizdžių, kostiumų. 1924–28 nutapė didelių kubistinių natiurmortų (Mandolina ir gitara 1924). 1925 (siurrealistinio laikotarpio pradžioje) P. Picasso kompozicijos įgijo ekspresyvumo, dinamiškumo (Trys šokėjos 1925); kūrybai turėjo įtakos J. Arpo, J. Miró, Y. Tanguy kūriniai. Apie 1925–31 P. Picasso eksperimentavo su figūrų konstrukcijomis iš įvairių daiktų. 1928–33 sukūrė skulptūrų iš metalo, portretų iš bronzos, piešinių (juose laisvai jungiamos žmogaus kūno dalys), knygų iliustracijų (Ovidijaus Metamorfozės 1931); vaizdiniai dažnai archetipiniai, vyrauja vaisingumo, lytiškumo, gimimo, mirties, meilės simboliai.
Dalyvavo Ispanijos pilietiniame kare (respublikonų pusėje), grįžęs 1937 sukūrė vieną žymiausią 20 a. antikarinį paveikslą Guernica (skirtas Pasaulinės parodos Paryžiuje Ispanijos paviljonui). 1939–54 sintetinio kubizmo maniera kūrė skulptūras, plokštumines dvimates kompozicijas. 1946–48 gyveno Antibes’e, 1948–54 – Vallaurise, čia pradėjo kurti polichrominę keramiką, ekspresyvių formų keramines skulptūrėles. 1952 sukūrė du pano Karas ir Taika Vallauriso koplyčioje, UNESCO rūmų Paryžiuje freską Ikaro kritimas (1958). 1950–63 tapė ir raižė É. Manet, F. J. de Goyos, D. Velázquezo, L. Cranacho kūrinių temas ir motyvus versdamas sava plastine kalba (Pusryčiai ant žolės pagal Manet 1960). Sukūrė daug ofortų, litografijų, akvatintų, piešinių, knygų iliustracijų. P. Picasso kūryba darė didelę įtaką 20 a. moderniosios dailės raidai.
P. Picasso. Natiurmortas su raudonais obuoliais (linoraižinys, 1965; © LATGA / Picasso administration, 2020)
-Pikaso
1664