Pabrad, miestas Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje, 38 km į pietvakarius nuo Švenčionių; Pabradės miesto ir Pabradės kaimiškosios seniūnijų, katalikų ir stačiatikių parapijų centras. 5339 gyventojai (2020). Pabradė įsikūrusi prie Žeimenos ir jos intako Dubingos santakos. Prie miesto prieina Labanoro‑Pabradės giria. Per Pabradę eina Vilniaus−Daugpilio (Latvija) geležinkelis, Vilniaus−Švenčionių plentas, plentas į Molėtus.
Pabradės herbas
Šv. Sergijaus Radonežiečio cerkvė (pastatyta 1906), Švč. Mergelės Marijos Šeimų Karalienės bažnyčia (2007, architektai J. Balkevičius, A. Burba, M. Šaliamoras). Medicinos įrangos gamybos (Intersurgical), statybos darbų (Gradacija) bendrovės. Paštas, pirminės sveikatos priežiūros centras, Žeimenos (1905−28 pradinė, 1928−49 šešiametė, septynmetė, 1949−2008 vidurinė), Ryto (1957−59 septynmetė, 1959−2008 vidurinė; veikia mokyklos kraštotyros muziejus, įkurtas 1962) gimnazijos, meno mokykla, kultūros centras, biblioteka (įkurta 1986), vaikų lopšelis‑darželis, vaikų ir jaunimo pensionatas. Užsieniečių registracijos centras. Užvažiuojamieji namai (18 a. pradžioje). Prie miesto yra Pabradės pilkapynas.
Pabradė
Istorija
Pabradės dvaras minimas nuo 15 a. antros pusės. Manoma, 16 a. pradžioje buvo bažnyčia ir karčema, o 1571 Abiejų Tautų Respublikos valdovas Žygimantas Augustas suteikė privilegiją steigti miestelį.
1664 dvaro savininkui leista statyti tiltą per Žeimeną. 1790 buvo 28 namai ir karčema. 1795 dalis dvaro žemių sklypais išdalyta rusų kolonistams. 1861 pro Pabradę nutiestas Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelis, įsteigtas Pabradės valsčius. 19 a. pabaigoje įrengtas karinis poligonas. 1903 leista kurtis žydams. 1910 pastatyta cerkvė. Per I pasaulinį karą 1915–18 Pabradė buvo apskrities centras. 1920–39 okupuota Lenkijos. 1924 Pabradei suteiktos miesto teisės. 19 a. 3 dešimtmetyje pastatytas kareivinių kompleksas, įrengta vasarvietė, kur vilas statėsi įgulos karininkai. 1927 cerkvės vietoje įrengta katalikų bažnyčia. 20 a. 4 dešimtmetyje veikė kelios pramonės įmonės, pastatyta nauja geležinkelio stotis. 1939–40 Pabradę valdė Lietuva; 1939 jai suteiktos kurorto teisės. 1939 įsikūrė SSRS karinė bazė. 1940 ir 1941–44 buvo priverčiamojo darbo stovykla.
geležinkelio stotis Pabadėje
1941 10 prie Švenčionėlių sušaudyti Pabradės žydai. Per SSRS–Vokietijos karą Pabradės miškuose veikė keli sovietinių partizanų, t. p. Armijos Krajovos būriai, 1945 per sovietinę okupaciją – J. Misiūno (slapyvardis Žalias Velnias) vadovaujamas apie 200 Lietuvos partizanų būrys. 1940–41 ir 1944–53 sovietų valdžia ištrėmė 43 Pabradės gyventojus. 1945 pradėjo veikti kartono fabrikas. 1950–59 Pabradė buvo rajono centras. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę (1990) 1997 įkurtas Užsieniečių registracijos centras, ligoninė, įsteigta meno mokykla. 2006 patvirtintas Pabradės herbas.
1939 buvo 2869, 1959 – 4489, 1970 – 5900, 1979 – 6917, 1989 – 7360, 2001 – 6057 gyventojai.
A. Miškinis Rytų Lietuvos miestai ir miesteliai / Lietuvos urbanistinis paveldas ir jo vertybės Vilnius 2005.
972