pabrolỹs, pajaunỹs, tradicinių lietuvių vestuvių veikėjas. Dažniausiai pabroliai būdavo jaunojo ir nuotakos broliai, pusbroliai. Pabrolys būna su baltu kaspinėliu, kuris kartu su rūtos šakele arba balta dirbtine gėlyte prisegamas prie švarko kairiojo atlapo. Dar 19 amžiaus viduryje pabroliai jodavo raiti. Iki 19 amžiaus pabaigos buvo dvi pabrolių grupės: vedliai (jaunojo pusės) ir pasekėjai (nuotakos pusės). Pabroliai ir pamergės (seniau – nebūtinai poros) sudarė jaunųjų palydą. Po vieną jaunojo ir nuotakos pabrolį (dažniausiai jaunojo ir nuotakos broliai) vadinta vyriausiuoju pabroliu. Su jaunuoju ir jo pulku (piršliu, pabroliais) vestuvių dieną į jaunosios namus atvykęs vyriausiasis pabrolys turėdavo tarp kitų merginų atpažinti ir už pinigus išpirkti nuotaką. Jungtuvių rytą sakydamas iškilmingą kalbą – oraciją – jis per vyresniąją pamergę įteikdavo nuotakai rūtų vainikėlį. Išvežant nuotaką jaunojo pusės pabroliai iš jos namų mėgindavo marčios labui pavogti namų apyvokos daiktų ir gyvūnų, dažniausiai vištą. Jaunojo vyriausiasis pabrolys po jungtuvių turėjo jaunosios namuose už tam tikrą sumą išpirkti mergavimo simbolį – sodą (kiti pabroliai padėdavo derėtis dėl jo kainos, kai kur sodą mėgindavo atimti jėga), kartu su svočia atlikti nuotakos gaubimo apeigas (nuimti vainiką, užrišti skarelę arba nuometą ar uždėti kepurę). Kai kur (dažniausiai Aukštaitijoje) dar 19 amžiaus antroje pusėje vyriausiasis pabrolys iš nuotakos pusės (dažniausiai jos brolis) prieš gaubtuves išpindavo jai kasas, per marčpietį padėdavo vaišinti jaunojo gimines, dalyti jiems dovanas. Vesdamas nuotaką apie stalą jis atlikdavo atskyrimo nuo gimtųjų namų apeigas, lydėdavo jaunosios kraitį, klodavo klėtyje jauniesiems lovą. 20 amžiaus viduryje nykstant seniesiems papročiams pabrolių reikšmė vestuvėse sumenko.
I. Čepienė Lietuvių liaudies vestuvių veikėjai Vilnius 1977.
vedliai; pasekėjai; vedlys; pasekėjas