pabūklas

minosvaidis

pabklas, šaunamasis vamzdinis didesnio negu 20 mm kalibro ginklas šaudyti sviediniais, minomis. Tinka priešininko kariams, ugnies priemonėms naikinti arba slopinti, gynybos įrenginiams ir statiniams ardyti ir kitokiems koviniams veiksmams. Veikimo principas grindžiamas vamzdyje degančio parako užtaiso energijos virtimu sviedinio skriejimo energija. Pabūklą sudaro vamzdis su drūtgaliu ir spyna, lafetas (viršutinis ir apatinis stovas, lopšys, atošliaužos įtaisai, kreipimo mechanizmai – keliamasis ir sukamasis, pusiausvyros mechanizmas ir taikiklis). Svarbiausios pabūklo kovinės charakteristikos: sviedinio galia, šaudymo taiklumas, nuotolis, greitašauda, judrumas, pasirengimo šaudyti ir ugnies pobūdžio keitimo greitis, patikimumas ir priežiūros paprastumas.

Pagal kalibrą pabūklas būna mažo (20–74 mm), vidutinio (75–155 mm) ir didelio (didesnio negu 155 mm) kalibro, pagal paskirtį ir veikimo vietą – antžeminis, zenitinis (oro erdvės gynybos), aviacijos, tankų, laivų ir kranto, pagal vamzdžio konstrukciją – graižtvinis ir lygiavamzdis, pagal judrumą – nejudrusis ir judrusis (velkamasis, savaeigis, savijudis, nešiojamasis ir vežiojamasis). Skiriami keli pabūklų tipai: patranka, haubica, mortyra, minosvaidis, beatošliaužis pabūklas (vamzdis neatšliaužia šūvio metu) ir universalusis pabūklas (gali šaudyti į antžeminius, antvandeninius ir oro taikinius).

645