pacifikãcija (lot. pacificatio – taikos darymas), taikos palaikymas smurtinėmis priemonėmis: manifestacijų, maištų, sukilimų, kitų antivyriausybinių veiksmų slopinimas panaudojant ginkluotąsias pajėgas (kariuomenę, žandarmeriją, policiją); taip pat okupanto užimtoje teritorijoje surengtos baudžiamosios akcijos prieš civilius gyventojus. Pacifikacija plačiai taikyta SSRS ir Vokietijos per Antrąjį pasaulinį karą, vėliau – Jungtinių Amerikos Valstijų per Vietnamo karą, 20 amžiaus 10 dešimtmetyje – per karus buvusios Jugoslavijos teritorijoje. Tarptautinė teisė pacifikaciją taikos metu ar per karą prieš savo arba okupuotą tautą laiko nusikaltimu žmonijai. Abiejų Tautų Respublikoje pacifikacijos terminas vartotas pirmine lotyniškąja reikšme (pavyzdžiui, pacifikacinis seimas, tai yra seimas, užbaigiantis konfederaciją arba rokošą).
2271