pacifzmas (pranc. pacifisme < lot. pacificus − darantis taiką, taikus), opozicija karui arba kitokiam prievartiniam ginčų sprendimo būdui. Gali būti individuali ideologija arba organizuotas judėjimas. Pasireiškimo formos įvairios, labiausiai paplitusios − siekis, kad valstybė atsisakytų karo kaip politikos priemonės, ir asmens įsitikinimas, kad jo pasaulėžiūra nesuderinama su dalyvavimu karo veiksmuose arba kitokiuose smurto aktuose.
Pacifizmo užuomazgos Senovės pasaulyje
Pacifizmo apraiškos žinomos nuo seno, jis buvo grindžiamas moralės dėsniais, Dievo valia, ekonomine ir socialine nauda ar kitais argumentais. Pirmieji pacifistiniai judėjimai siejami su budizmu, iš kurio sekėjų reikalaujama visiškai atsisakyti bet kokių gyviesiems organizmams grėsmę keliančių veiksmų. Vėliau atsiradusių didžiųjų religijų pacifizmas yra dalinis, pvz., visiški pacifistai buvo tik pirmieji krikščionys, tokia jų nuostata pasikeitė Bažnyčiai sudarius sąjungą su Romos valstybe.
Pirmosios pacifistų organizacijos
vokiečių pacifistų organizacijos demonstracija Lustgarten parke Berlyne. Viduryje Elsa Einstein su lapeliu „Niekada daugiau karo (1921)
Pacifistų organizacijos pradėjo veikti Didžiojoje Britanijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose po Napoleono karų (pirmąja laikoma 1815 Niujorke pirklio Davido Low Dodge’o įkurta taikos draugija). 19 amžiaus 9−10 dešimtmečiais pacifistinis judėjimas išsiplėtė. Tarptautiniai pacifistų kongresai ir konferencijos (pirmasis kongresas įvyko 1831 Briuselyje) ne kartą reikalavo uždrausti karus, pradėti visuotinį nusiginklavimą, valstybių ginčus spręsti tarptautiniuose trečiųjų teismuose.
Pacifizmas 20–21 amžiais
Visuomenės dėmesį į pacifizmo keliamas problemas padeda atkreipti kasmetinė Nobelio taikos premija (Nobelio premija). Didėjant Antrojo pasaulinio karo grėsmei taikos problemų svarstymas susiliejo su antifašistiniu judėjimu. Po Antrojo pasaulinio karo daug pacifistų ir kai kurios pacifistinės organizacijos įsiliejo į taikos šalininkų judėjimą. Masiniai nesmurtinio būdo pasiekti tikslą šalininkų veiksmai istorijoje nebuvo dažni, bene garsiausi − 20 amžiaus Indijos nepriklausomybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų pilietinių teisių aktyvistų judėjimai. Dažniau pasitaikantis reiškinys − asmeninis pacifizmas. 21 amžiuje tarptautiniuose santykiuose pacifizmo idėjos gal ir nevyrauja, bet jų įtaka valstybių politikai didelė.
2271
-pacifistai