pacta sunt servanda (lot. sutarčių reikia laikytis), privatinės teisės ir viešosios teisės principas, pagal kurį santykių šalys turi vykdyti abipusius įsipareigojimus, neatsižvelgiant į sutarties vykdymo metu iškilusius tam tikrus sunkumus ar nenumatytas aplinkybes. Daugelio valstybių (taip pat ir Lietuvos) civiliniuose kodeksuose nustatyta, kad sutarties vykdymui tapus sudėtingesniam nei šalys pagrįstai tikėjosi, nukentėjusi šalis gali kreiptis į kitą šalį, prašydama pakeisti sutarties sąlygas, bet toks kreipimasis neatleidžia sutartį sudariusių šalių nuo jos vykdymo.
Senovės Romoje atsiradęs įpareigojančios sutarties principas pamažu buvo plėtojamas, viduriniais amžiais kanonų teisės atstovai pagrindė pacta sunt servanda imperatyvų privalomumą sutarties šalims, išplėtė taikymą. Tarptautinėms sutartims taikomo pacta sunt servanda privalomumas įtvirtintas 1969 Vienos konvencijoje dėl tarptautinių sutarčių teisės (Lietuvoje įsigaliojo 1992). Valstybė negali pateisinti pacta sunt servanda principo nesilaikymo remdamasi savo vidaus teisės nuostatomis.
2271