Padervinskia, Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvių šeima iš Žemaitijos – tėvas ir 4 broliai partizanai.
Kilę iš Sereikių (Lygumų vlsč.). Vengdami sovietinės tremties tėvas su 4 sūnumis 1948 tapo partizanais; priklausė Lietuvos Žaliosios rinktinės (nuo 1950 – Kunigaikščio Žvelgaičio rinktinė) Kovo rajono Audros būriui. Tėvas Alfonsas Padervinskis (slapyvardis Bevardis; g. 1899, m. 1948 12 18 prie Gervėnų miško, Šiaulių vlsč.) žuvo pasaloje. Palaikai buvo išniekinti Šiauliuose. Sūnus Alfonsas (slapyvardžiai Miežis, Šarkis, Žilvytis; g. 1927 10 25, m. 1952 09 22 Dargiuose, Joniškio rj.) 1951–52 buvo paskutinio Kunigaikščio Žvelgaičio rinktinės štabo Visuomeninės dalies viršininkas. 1952 03 19 sėkmingai pasitraukė iš kautynių, kai buvo sunaikintas rinktinės štabas. 2006 jam suteiktas vyriausiojo leitenanto laipsnis (po mirties).
Padervinskiai. Iš kairės broliai Juozas ir Alfonsas (apie 1950)
Vėliau su Alfonsu žuvo brolis Juozas (slapyvardis Šermukšnis; g. 1929, m. 1952 09 22). Abiejų palaikai buvo išniekinti Šiauliuose. Vytautas (slapyvardis Jaunutis; g. 1930, m. 1952 04 03 Gruzdžių miške, Šiaulių rj.) žuvo su Audros būrio 5 kovotojais. Palaikai buvo išniekinti Gruzdžiuose. Pranciškus iš Šiaulių nuėjo pas brolius kovoti 1950. Po kelių mėnesių, liepos 27, žuvo Gavėnaičiuose (Meškuičių apyl.). Palaikai buvo išniekinti Meškuičiuose. Visi broliai – kariai savanoriai (2005, po mirties).
L: Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953 t. 6 Vilnius 2006.
1712