Pãduvos istòrija. Pasak legendos, 1183 pr. Kr. įkurta Trojos karo didvyrio Antenoro. Pasak čia gimusio romėnų istoriko Tito Livijaus pirmąkart buvo paminėta 302 pr. Kristų. Romėnų vadinta Patavijumi (lotyniškai Patavium). Čia gyveno venetų gentys. Nuo 45 pr. Kr. turėjo municipijaus teises. Ankstyvaisiais viduriniais amžiais kaip ir visa Šiaurės Italija pateko gotų, 7 a. – langobardų valdžion, šių sudeginta. 8 a. Šiaurės Italijoje įsigalėjus frankams Paduva atsigavo.
11–13 a. buvo vienas labiausiai klestinčių Italijos miestų. Manoma, 1304–06 čia gyveno poetas Dante. 1318–1405 Paduvą valdė Carrarų giminė, vėliau miestas buvo Venecijos respublikos dalis. Pagal 1797 Campo Formio taiką atiteko Austrijai, buvo jai pavaldžios Lombardijos‑Venecijos karalystės dalis. Austrijos valdymas buvo nepopuliarus, Paduva buvo vienas judėjimo dėl Italijos suvienijimo (risordžimento) centrų, 1848 nesėkmingai sukilo. Po 1866 Italijos–Austrijos karo Paduva (ir visa Venecijos sritis) prijungta prie Italijos karalystės. Per I pasaulinį karą čia įsikūrė Italijos kariuomenės generalinis štabas. Per II pasaulinį karą buvo nuversto Italijos diktatoriaus B. Mussolini 1943 įkurtos nacių marionetinės Italijos socialinės respublikos dalis. Stipriai bombarduota Sąjungininkų aviacijos. Išvaduota italų partizanų ir Didžiosios Britanijos kariuomenės.
2271
-Patavium; -Patavijus; -Paduva